- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjus septyneriems metams nuo pirmos Kazio Morkūno vitražo „Žalgirio mūšis“ dalies įrengimo Seime imtasi iniciatyvos pagaliau užbaigti šį kūrinį.
Valstybės istorinės atminties komisija nutarė kreiptis į Seimo valdybą, kad ši inicijuotų vitražo užbaigimo darbus.
„Tai vieno žymiausių Lietuvos vitražistų kūrinys. Seime įrengta tik viena dalis kūrinio – lygiai taip pat, jeigu būtų tik pusę paveikslo“, – BNS sakė komisijos pirmininkas „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas.
Jis juokavo, kad dabar Žalgirio mūšyje kaunasi tik Vytautas ir Jogaila, o kryčiuočių nėra.
„Manau, kad kiekvienas meno kūrinys turi būti užbaigtas, jeigu jis yra interjero dalis, eksponuojamas visiems, nemanau, kad turėtų būti dalinis“, – teigė A. Gumuliauskas.
Pirmoji vitražo „Žalgirio mūšis“ dalis antruose Seimo rūmuose atidengta 2011 metais. Joje vaizduojami Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Jogaila, jojantys ant žirgų, rankose iškėlę kardus.
Vitražo dalį, kur būtų pavaizduoti kryžiuočiai, planuota įrengti 2012 metais. Tačiau jo nėra iki šiol.
„Kaip pusę veido palikti – nei šis, nei tas. (...) Vieno mūsų žymiausių vitražistų, mūsų mokyklos pradininko atminimą taip pagerbtume. Ir svečiui būtų negėda parodyti užbaigtą vitražą“, – apie būtinybę užbaigti vitražą BNS sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.
Seimo vicekancleris Antanas Dimaitis teigė nežinąs, kodėl meno kūrinys liko nebaigtas.
Jis svarstė, kad dabar norint baigti darbus reikės skelbti konkursą.
„Reikės skelbti konkursą gamybos darbams. Yra likę paruošti vadinamieji kartonai, kad pagal juos pagamintų“, – teigė vicekancleris.
Kiek minėti darbai galėtų kainuoti, kol kas niekas nesiryžo prognozuoti.
K. Morkūnas nesulaukė, kad jo darbas Seime būtų baigtas, vitražistas mirė 2014 metų sausį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas2
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!4
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai10
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...