- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui siūloma įtvirtinti aiškų teisinį reguliavimą, susijusį su nuosavybės teisės ribojimu, paimant kultūros paminklus visuomenės poreikiams.
Tai numatančias Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisas įregistravo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
Projekte numatoma, kad Vyriausybė, jeigu reikia, kad kultūros paminklas būtų išsaugotas ir prieinamas visuomenei, turi teisę kultūros paminklus paimti visuomenės poreikiams. Įstatymo pataisomis įtvirtintas procedūrinis paėmimo visuomenės poreikiams mechanizmas ir nustatoma, kad už visuomenės poreikiams paimamus kultūros paminklus yra teisingai atlyginama.
Jeigu kultūros paminklas yra privačiame žemės sklype, žemės sklypo paėmimas būtų sprendžiamas pagal Žemės įstatymo nustatytą tvarką.
Taip pat, siekiant įtvirtinti konstitucinėje doktrinoje nurodytas galimo nuosavybės ribojimo sąlygas, siūloma nustatyti išimtinius atvejus, kai kultūros paminklas paimamas visuomenės poreikiams. Tokia procedūra galėtų būti pritaikyta, jei nepaėmus kultūros paminklo visuomenės poreikiams kultūros paminklas gali būti sunaikintas arba bus pakenkta konkretiems, aiškiai išreikštiems ir reikšmingiems visuomenės interesams; visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas konkretus kultūros paminklas; yra išlaikytas proporcingumo principas tarp visuomenės poreikių ir kultūros paminklo savininko teisėtų interesų.
Valstybės pareiga yra užtikrinti aukščiausią apsaugą turinčių kultūros paveldo objektų apsaugą.
Įstatymo pataisomis įtvirtintos kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo ir sprendimo priėmimo procedūros, nustatant procesą inicijuojančios valstybės institucijos ir sprendimą priimančio subjekto – Vyriausybės funkcijas.
Visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo rinkos vertė būtų apskaičiuojama pagal pagrindinę turto naudojimo paskirtį, nustatytą iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Taip pat siūloma nustatyti, kad jeigu visuomenės poreikiams paimamas kultūros paminklas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, kultūros paminklo savininkui būtų atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos ir jam priskirtame žemės sklype nutraukimu ar jo apribojimu.
Įstatyme siūloma nurodyti sąlygas, kai paimtas kultūros paminklas visuomenės poreikiams užregistruojamas valstybės vardu. Siūloma, kad kultūros paminklo savininkas turėtų pasirašyti kultūros paminklo perdavimo-priėmimo visuomenės poreikiams aktą ir valstybės institucija perveda akte nurodytą atlyginimo sumą į kultūros paminklo savininko nurodytą sąskaitą.
Pasak įstatymo pataisas įregistravusio V. Juozapaičio, jos atitinka Konstitucijos nuostatas ir konstitucinę doktriną.
Šiuo metu, Kultūros vertybių registro duomenimis, yra įregistruota apie 30 tūkst. kultūros paveldo objektų, iš kurių apie 2 tūkst. kultūros paveldo objektų turi kultūros paminklo statusą.
Todėl, kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, „valstybės pareiga yra užtikrinti aukščiausią apsaugą turinčių kultūros paveldo objektų apsaugą, t. y. jeigu reikia, kad kultūros paminklas būtų išsaugotas ir prieinamas visuomenei, turi teisę tokį kultūros paminklą paimti visuomenės poreikiams“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje prasideda tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“1
Ketvirtadienį Vilniuje prasideda tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“. ...
-
„Pulko duktė“ į sceną sukvies žinomus šalies solistus2
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro komiška opera „Pulko duktė“ gegužės 25-26 d. publikos lauks naujoje salėje „Jūra“. ...
-
Rašytoja vilties sėmėsi iš augančių romano herojų
„Kiekvienas romanas yra tarsi rizikingas žygis į nežinomybę, tačiau būtent tai mane ir skatina į jį leistis. Rašymo grožis skleidžiasi, kai rašai, kai visą dieną rašius užplūsta palaima, kai gali būti kitur, tiksliau, ...
-
Vyriausybė ieško, kas sukurs Baltijos paviljono dizainą tarptautinei parodai Osakoje2
Vyriausybės kanceliarija paskelbė dizaino konkursą bendro Latvijos ir Lietuvos paviljono statybai tarptautinėje parodoje „Expo 2025 Osaka“. ...
-
In memoriam D. Ramoškaitė. Ji mylėjo keramiką, o ypač molį, daugiau nei bet ką8
Gegužės 20 d., eidama 67-uosius metus, Anapilin iškeliavo keramikė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė Daiva Ramoškaitė, praneša Lietuvos dailininkų sąjunga. ...
-
Lenkų rašytojo „Cholodas“ – rūsti ir jausminga kelionė už civilizacijos ir istorijos ribų
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ką tik išleido vieno žinomiausių lenkų rašytojų Szczepano Twardocho romaną „Cholodas“. Iš lenkų kalbos knygą vertė Irena Aleksaitė, knygos dizainą sukūrė Zigmantas Butau...
-
A. Žiupsnytė ir jos pasaulis, tilpęs ašaros laše5
„Netapus asmenybe, menininku netampama. Bet, norint tapti menininku, reikia turėti, ką nori pasakyti pasauliui. Turi žinoti, kokią tiesą nori perteikti žmonėms, mąstyti, ko trūksta pasauliui“, – yra sakiusi dailininkė Albina Žiupsn...
-
Seimui siūloma paskelbti 2026-uosius kompozitoriaus V. Klovos metais1
Artėjant kompozitoriaus, profesoriaus Vytauto Klovos 100-osioms gimimo metinėms, Seimui siūloma 2026-uosius paskelbti jo metais. ...
-
Vilniaus sprendimui iškelti Venclovų, kitus du muziejus – akademikų kritikos lavina12
Vilniaus miesto tarybai šią savaitę pritarus dviejų įstaigų likvidavimui ir nusprendus trijuose rašytojų memorialiniuose butuose įkurti literatūros centrą, mokslininkai tokį sprendimą vadina barbarišku, ketina apie tai kalbėti ...
-
Vilniuje neliks kelių rašytojų muziejų: priimtas sprendimas ir dėl Venclovų namų3
Sostinės taryba imasi Vilniaus muziejų tinklo pertvarkos – nutarta likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją bei Markučių dvaro muziejų. Tuo metu trijų rašytojų – Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus memo...