- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išmanant vieną meno sritį, atsiveria daug durų, įsitikinęs pianistas ir tapytojas Viktoras Paukštelis, klasikinės muzikos garsams suteikiantys spalvų – tiesiogine šio žodžio prasme.
Išmanant vieną meno sritį, atsiveria daug durų, įsitikinęs pianistas ir tapytojas Viktoras Paukštelis, klasikinės muzikos garsams suteikiantys spalvų – tiesiogine šio žodžio prasme.
Savo koncertuose V.Paukštelis demonstruoja ne tik nepriekaištingą muzikos atlikimą, bet ir savitus animuotus tapybos darbus. Neseniai į fortepijoninės muzikos ir videoanimacijų vakarą „Šokančių paveikslų rečitalis“ lietuvis pakvietė berlyniečius. Berlyno filharmonijoje skambant jo atliekamai baroko ir romantizmo epochų kompozitorių muzikai demonstruotos video projekcijos – šiuolaikiniai, pilni nevaldomos ekspresijos, dinamizmo bei ryškaus spalvingumo V. Paukštelio tapybos darbai. Abi meno formos papildė viena kitą – garsų skalę prasiplėtė vizualinė įtaiga, o vaizdai įgavo akustinio virpesio.
– Šiandien ne vienas užsiimame veikla, kurioje disciplinas skiriančios ribos tarsi ištirpsta. Vis dėlto menininkų, kuriančių skirtingose srityse, padėtis išskirtinė: juk kurti įmanoma tik neriant į gylį. Kaip prisistatote jūs: kaip muzikantas, dailininkas? Tapantis muzikantas? Muzikuojantis tapytojas?
– Visi menai turi bendrą principą: forma, ritmas, plastika, vidinė dinamika, kompozicija, prasminė įtampa. Taigi, žinanant jau vienos meno srities bendrus dėsnius, galima pritaikyti ir kitai. Nors, aišku, be galo svarbu išmanyti, žinoti techniką, lavinti įgūdžius. Štai Renesanso laikais menininko sąvoka buvo plati. Tapytojas galėjo būti ir poetu, architektas – tapytoju ar skulptoriumi ir t.t. Pavyzdžiui, vienas žymiausių vokiečių kultūros romantizmo veikėjų Ernstas Theodoras Amadeus Hoffmanas buvo ne tik rašytojas, kaip dažniausiai žinoma, bet ir iškilus kompozitorius, pripažintas romantinės operos pradininkas, dirigentas, profesionalus dailininkas, garsus muzikos kritikas, o jo pragyvenimo šaltinis buvo profesionalaus juristo veikla. Taigi, manau, žmogaus sugebėjimas vystyti kelias veiklas yra natūralus procesas, tik reikia tam pasiryžimo ir noro.
– Esate iš muzikų šeimos. Iš oficialių pristatymų žinome, kad dailė jūsų gyvenime atsirado prieš dešimtmetį. Kaip tai įvyko? Ar dailė papildė jūsų gyvenimą, ar užpildė tuštumą, kurią galbūt nesąmoningai jautėte?
– Tapybos, piešimo pagrindus įgijau vaikystėje. Mama mane vesdavo į privačias pamokas. Vėliau M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje neturėjau laiko tapyti. O prieš kelerius metus vėl atradau šią meno sritį. Atradau savo gero draugo, tapytojo Leo Ray dėka. Kartu ėmėme rengti tapybos seansus, pamokas, kurių metu labai daug ko išmokau, sužinojau. Vėliau dalyvavome bendruose pleneruose ir nejučiomis įsitraukiau į šią nuostabią veiklą.
– Ar iki akimirkos, kai pajutote galįs tapyti, jums buvo svarbi dailė?
– Dailė man buvo visada svarbi. Augau meno aplinkoje, kultūringoje šeimoje. Lentynose buvo daug meno, tapybos knygų. Jas vaikystėje vartydavau, o galvoje jau formavosi įvaizdžiai, jutau tapybos energiją, jos magiją. Daug keliaudavome, lankydavomės muziejuose. O kai vėl pradėjau praktikuoti, susidarė toks jausmas, lyg pieštukas ar teptukas būtų natūrali mano duotybė.
– Papasakokite apie kūrybos procesą. Kas suskamba pirmiausia – muzika, kuriai sukuriate vaizdus, ar atvirkščiai?
– Kūrybinis procesas vyksta praktikuojantis, per užsiėmimus. Įkvėpimas aplanko bedirbant, o kartais ir neaplanko. Dažnai menininkai įsivaizduojami kaip žmonės, laukiantys, ieškantys įkvėpimo, o tada greitai sukuriantys šedevrus. Iš tiesų tas procesas dažniausiai vyksta kiekvieną dieną tapant ar gludinant muzikines frazes.
– Studijuojate Vilniaus dailės akademijoje. Kodėl nusprendėte, kad jums reikia ir šių studijų, teorijos žinių, mokytojų?
– Dailės akademija turi gilias tapybos tradicijas ir puikią mokyklą. Mano dėstytojai – Jonas Gasiūnas, Arvydas Šaltenis, Ričardas Nemeikšis, Algis Biguzas ir Eglė Ulčickaitė yra vieni geriausių Lietuvoje, ir ne tik. Pasirinkau Dailės akademiją būtent dėl stiprios tapybos mokyklos ir dėstytojų.
– Kaip elgiatės su tapybos mokytojų patirtimi – ji reikalinga jūsų ieškojimams kaip inspiracija ar norite išvengti klystkelių?
– Manau, protingų žmonių patirtis yra labai svarbi, o klystkeliai vis vien neišvengiami.
– Jūsų tapybos darbuose daug ryškių spalvų. Papasakokite apie savo santykį su spalvomis?
– Spalva – tai išraiškos priemonė tapyboje, kaip garsas – muzikoje. Kartais dviejų artimų baltų spalvų sąskambis gali veikti stipriau nei dvi kontrastingiausios spalvos. Viskas priklauso nuo pagrindinio sumanymo, meno kūrinio idėjos. Caravaggio efekto siekdavo didžiuliu šviesos-tamsos santykiu, ekspresionistai ryškiais, emocionaliais potėpiais ir spalvų deriniais, o Nyderlandų baroko tapytojas, pvz., Johanesas Vermeeris, – subtiliausiais spalvų santykiais. Man buvo įdomu įsitraukti į ryškių, kontrastingų spalvų žaidimą, eiti iki tam tikro jų santykio, kartais konflikto ribos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltojo švyturio vieta ir Šiaurinio molo liekanos Klaipėdoje paskelbtos kultūriniu paveldu
Baltojo švyturio vieta bei Šiaurinio molo liekanos Klaipėdoje įtraukti į kultūrinį paveldą. ...
-
Vilniaus Katedros aikštėje vyks jubiliejinės Jūrų šventės renginiai6
Minint Jūrų šventės 90-metį, sekmadienį sostinės Katedros aikštėje vyks įvairios su pajūrio regionu susijusios edukacijos, dirbtuvės, Klaipėdos atlikėjų muzikiniai pasirodymai. ...
-
Baltijos gitarų konkursą laimėjo lietuviai R. Jurkus ir M. Orvydaitė1
Pirmą kartą Baltijos gitarų konkurso istorijoje pagrindinį prizą tenka dalintis net dviem gitaristams. ...
-
KPD: Vilniaus likviduojamuose rašytojų muziejuose turėtų būti supažindinama su jų veikla
Kultūros paveldo departamentas (KPD) teigia, kad iš Vilniaus savivaldybės likviduojamų trijų rašytojų muziejų dviejuose nustatytos memorialinės vertingosios savybės, juose turėtų būti supažindinama su rašytojų biografijomis. ...
-
Ištrauka iš D. Grinkevičiūtės knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“
Tragiškų Lietuvai sukakčių dienomis – nedidelė ištrauka iš Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“. ...
-
Tarptautiniam teatro festivaliui „TheAtrium“ pasibaigus – nauji sumanymai
Klaipėdos dramos teatre latvių spektaklis vainikavo tarptautinį teatro festivalį „TheAtrium“. Jau pamažu ruošiamasi kitiems metams – svarstoma apie būsimus spektaklius, teatrus bei režisierius, kurie sudomintų svečius tiek i&s...
-
Mecosopranas J. Gringytė: sukurti meilę muzikai galima tik pačiam ją mylint
Koncentruota dramaturgija, meistriškai sukurti personažų charakteriai ir nežemiško grožio muzika, – taip Jules’io Massenet operą „Teresė“ apibūdina Justina Gringytė. Operos solistė pasiūlė šį itin retai ...
-
J. Cininas – menininkė tarp Lietuvos ir Australijos1
Gimusi Australijoje, grafikė Jazmina Cininas puikiai valdo savo protėvių kalbą. Veikiausiai dėl to jai nesunku prašnekinti ir mūzas, kurios įkvepia kūrybai. ...
-
Mažosios Lietuvos gėrimo tradiciją saugo ir puoselėja
Mažosios Lietuvos gėrimas – kafija – šiemet įtrauktas į Lietuvos nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šią tradiciją kitą savaitę vyksiančio festivalio „Lauksnos“ metu klaipėdiečiams p...
-
Tarptautinis Klaipėdos festivalis grįš į elingą
Rugpjūčio 2–14 d. ketvirtą kartą senojoje P. Lindenau laivų statykloje vyks tarptautinis Klaipėdos festivalis. Šiemet jis dedikuojamas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui, tad festivalio programoje jungsis menininkų iš ...