Įkvėpė aplinka ir pastatas

"Man visada smagu sugrįžti į gimtąjį Kauną, kuriame yra tiek daug modernizmo architektūros pastatų, iškilusių tarpukario laikotarpiu. Viename jų aš kūriau buto interjerą", – aiškina interjero dizainerė Laura Giržadė.

Šį gyvenamąjį namą miesto centre suprojektavo žinomas architektas Edmundas Frykas, vėliau, keičiant projektą, prisijungė architektas Aleksandras Gordevičius.

"Džiaugiuosi, kad jis buvo rekonstruotas pagal archyvinius dokumentus. Patalpos, kurių interjerą kūriau, suformuotos naujai pastatytame mansardiniame pastato aukšte ir neturėjo jokių autentiškų tam laikotarpiui būdingų architektūros bruožų, detalių. Tačiau aplinka ir pats pastatas įkvėpė suteikti jam art deco stiliaus dvasią. Stengiausi nemėgdžioti, bet ieškojau pasikartojančių bruožų ir jais remdamasi sukūriau modernią, lakonišką, subtilią jo interpretaciją", – dalijasi interjero kūrėja.

Interjere gausu šiam stiliui būdingo dekoratyvumo, eklektikos, ryškūs kontrastai: tai ir grafišku ornamentu puošti tonuoti pertvarų stiklai, ir blizgaus metalo detalės, ir sendinti auksuoti veidrodžiai. Pagrindinė spalvinė tema – juoda ir balta. Ją paryškina juodų linijų, kurias matome grindų sprendiniuose, geometrija. Į visumą organiškai įsiliejo ir vienas autentiškas šio stiliaus daiktas, tai valgomojo stalas, kaustytas metalu, kurį pavyko įsigyti antikvariate.

Svarbūs techniniai niuansai

Gyvenamajame kambaryje tarp dviejų durų esančios akcentinės betono sienos originali idėja buvo pasiskolinta iš kito Kauno tarpukario modernizmui priklausančio pastato fasado K.Donelaičio gatvėje ir savaip interpretuota. Interjero kūrėja siekė, kad šio dviejų kambarių buto interjeras būtų šiuolaikiškas, nepavaldus laikui, ateinančioms ir nueinančioms trumpalaikėms tendencijoms, atspindėtų jame gyvenančio žmogaus asmenybę.

Kai kuriuos sprendimus padiktavo šio būsto erdvės techninė specifikacija. Pavyzdžiui, keistokas planas – beveik 70 kv. m ploto patalpa sudaryta iš dviejų laikančiosios sienos atskirtų tūrių. Vos įėjus į butą patenki į mažesnę, 20 kv. m ploto erdvę, po to į 50 kv. m. Pirmojoje suformuota holo ir virtuvės erdvė, kurias atskiria sienutė, antrojoje – svetainės-valgomojo zona vienoje pusėje, o sanmazgo ir miegamojo – kitoje.

Kitas ypatumas – labai daug langų, dėl to buvo sudėtinga suprojektuoti pertvaras. Dar vienas niuansas – nedidelis lubų aukštis, kurį bandyta išsaugoti nedengiant stogo papildomomis konstrukcijomis. Išskyrus vietas, kur reikėjo paslėpti vamzdžius. Vizualiai aukštį padidinti pavyko panaudojus klijuotas imitacines gegnes, kuriomis dekoruotos lubos. "Manau, kad sėkmingai pavyko įveikti minėtus iššūkius", – komentuoja L.Giržadė.

Laura Giržadė

Netradicinės idėjos

Teko priimti daug nestandartinių sprendimų. Pavyzdžiui, įrengti drabužinę lovos galvūgalyje. Nors miegamasis ir nedidelis, dizainerė išsikėlė užduotį pastatyti lovą taip, kad gulintis matytų gražius medžiais apaugusio šlaito vaizdus pro langus. Todėl ji atsidūrė kambario centre, o už jos buvo suformuota atskira nedidelė patalpa drabužių spintoms. Ją nuo miegamojo skiria tonuoto ornamentais puošto stiklo pertvara, kuri ne tik leidžia į drabužinę patekti dienos šviesai, bet ir tapo ryškiu akcentu.

Arba suolelis dušo zonoje. Pasak pašnekovės, užsakovei pageidaujant, sanmazge buvo atsisakyta vonios ir projektuojamas tik erdvus dušas. O jame iš statybinės plokštės, padengtos drėgmei atsparia medžiaga, buvo suformuotas vientisas tūris / suolelis, kuris skirtas prisėsti prausiantis ar šluostantis ir higienos priemonėms susidėti. Suolelio dalis, esanti už dušo zonos, pritaikyta augalams – ten suformuota vieta gėlių vazonams laikyti.

Gartraukis, kuris slepiasi virtuvės saloje – taip pat įdomus sprendimas, priimtas sukantis iš padėties. Patalpose šlaitinis stogas, jos nėra aukštos, be to, lubos dekoruotos imitacinėmis gegnėmis, todėl norėjosi išvengti papildomo tūrio, besileidžiančio nuo lubų. Šiuo atveju situaciją išgelbėjo nestandartinis gartraukis, kuris įmontuotas šalia kaitlentės ir puikiai pasislepia salos konstrukcijos viduje, kai nėra naudojamas.

Baldai pagal scenarijus

Puikus vaizdas atsiveria ir iš svetainės, pro didelius langus matosi miesto centro panorama, ypač įspūdinga vakarėjant. Todėl sofa poilsio zonai buvo parinkta neatsitiktinai, o modeliuojant galimus laisvalaikio scenarijus. Ji yra tokio modelio, kad ant jos galima sėdėti ne tik atsisukus veidu į televizorių. Pasisukus kitu kampu, šis minkštasis baldas tampa šezlongu, ant kurio patogu skaityti knygą ir mėgautis urbanistiniu peizažu tolumoje.

Specialiai šiam būstui suprojektuoti moduliniai baldai taip pat atlieka kelias funkcijas.

Specialiai šiam būstui suprojektuoti moduliniai baldai taip pat atlieka kelias funkcijas. Pavyzdžiui, holą nuo virtuvės skirianti stiklinė sienutė uždaro maisto gaminimo erdvę su darbastaliu, kad jos nesimatytų vos įėjus į butą. Iš kitos pusės prie jos pritvirtintas veidrodis su prie jo prisišliejusiu staliuku. Taigi, ji kartu yra ir dekoratyvinė interjero detalė, ir praktiškas sprendimas.

Visi korpusiniai baldai yra arba juodos, arba baltos spalvos. Minkšti baldai – pastelinių atspalvių. Sofa apmušta subtiliu žalsvai pilkšvai rožinio tono aksominiu gobelenu. Kėdės prie valgomojo stalo – gelsvai žalsvos. Jos taip pat pasirinktos neatsitiktinai, o dėl to, kad nugarėlės iš metalinio tinklelio neuždengia įspūdingo stalo dizaino, jo formos. L.Giržadė džiaugiasi, kad spintose pasisekė paslėpti visą buto "žarnyną" – vamzdžius, išsikišimus ir pan.

Apie art deco

Art deco yra XX a. pradžioje Prancūzijoje atsiradęs terminas, taikomas moderniajai dailei, architektūrai ir interjerui, sukurtiems tarp dviejų pasaulinių karų (3–4 deš.). Šis stilius pabrėžia formos paprastumą, modernumą. Naudojamos prabangios, egzotiškos medžiagos: retų rūšių mediena, vėžlio šarvai, perlamutras, ryklių, gyvačių oda. Jos kontrasto principu derinamos su stiklu, aliuminiu, kitais metalais. Populiariausia mediena – uosis, klevas, vyšnia. Baldai, interjero elementai dekoruojami auksu, sidabru arba bronza, derinant malachitą, agatą, dramblio kaulą. Tiek interjeruose, tiek balduose galima aptikti Rytų kultūros, graikų meno bruožų. Baldų puošyboje šį stilių galima atpažinti iš geometrinių piešinių, rombų, zigzagų, spindulių, laužytų strėlių. Naudoti ir hieroglifų, skarabėjų, gyvačių, piramidžių, kriauklių motyvai.