Švenčionių rajono Daukšių kaime įsikūrusioje Virginijos ir Arūno Šekštelių šeimoje moliūgai su kasdiene duona varžosi penktus metus, o garsaus skulptoriaus Alfrido Pajuodžio virtuvėje daržo galiūnai karaliauja visą rudenį.

Už nacionalinės virtuvės durų

"Šiemet visus moliūgus jau suvalgėme, o kas dar nebuvo suvalgyta, iškeitėme į kitas gėrybes: cukinijas, agurkus, pomidorus", – šyptelėjo A.Pajuodis. Skulptorius tikino: iš kiekvieno lietuvio kišenės kyšo plūgo rankena: "Žemės plotelį turime prie namų, taip pat uošvės sode. Ten moliūgai ir auga. Bet iš tiesų nesame dideli ūkininkai."

A.Pajuodis svarstė, kad menininkai Lietuvoje yra ekonomiškai silpni, todėl negalintis leisti sau dalyvauti puoselėjant nacionalinę virtuvę.

"Vis dėlto meno žmonės nepaprastai geri maisto vertintojai. Jie imlūs kvapams, spalvoms, įspūdžiui, daugelis jų – be galo jautrios širdies, – vardijo kiekvieną rudenį iš moliūgų specialų patiekalą, pavadintą "Skulptoriaus ypatinguoju", gaminantis menininkas.

Iš moliūgų – puikūs puodai

"Nesu labai geras virėjas, bet išskobti moliūgo vidų, nuimti jam "skalpą" žmona patiki man", – juokavo A.Pajuodis. Iš pradžių vidutinio dydžio moliūgui nupjaunamas viršus, šaukštu išskobiamas vidus. "Su granitu nepalyginsi, moliūgą skobti kur kas lengviau", – pripažino skulptorius.

Į tuščiavidurį moliūgą kūrėjas beria ryžius, pakepintus svogūnus, pomidorų griežinėlius, mėsos faršą, kubeliais susmulkintas bulves ir moliūgo minkštimą, pagardina prieskoniais. Tuomet moliūginį puodą uždengia nupjauta viršutine dalimi ir valandai pašauna į orkaitę.

Iš moliūgo pagamintą puodą skulptorius vadina puikiu termosu: "Jei kas iš namiškių nespėja grįžti vakarienės – ne bėda. Moliūge šiluma išsilaiko labai ilgai."

"Skulptoriaus ypatingojo" kiekvienais metais ragauja namiškiai ir artimiausi šeimos draugai. "Šiemet moliūgus per gimtadienius prisiminėme. Bet jie buvo perpus mažesni nei praėjusiais metais. Gavo mažai saulės ir drėgmės, todėl sunkiai dygo", – lyg tikras ūkininkas kalbėjo menininkas.

Vis dėlto jis pripažino, kad moliūgas – ne tas produktas, iš kurio galima sukurti ką nors ypatingo. "Tai sunkiai pritaikoma daržovė. Galima ją naudoti kaip termosą, galima gardžius patiekalus gaminti, bet šeimininkei jis nėra tobulumo įsikūnijimas", – patirtimi dalijosi A.Pajuodis.

Šeimą maitina daržo rieduliai

Šekštelių šeima prieš penkerius metus pakeitė gyvenimo būdą: nusprendė būti arčiau gamtos ir persikėlė į kaimo sodybą. "Tada apie moliūgus ne ką težinojome. Tik mama jų vis į blynus į tarkuodavo", – prisiminimais dalijosi ekologišką gyvenimo būdą propaguojantys sutuoktiniai.

Ilgainiui pastebėję, kad moliūgai nereikalauja daug priežiūros, Šekšteliai pradėjo auginti jų vis daugiau. Paklausta, kaip dažnai per savaitę prisimena pūstažandžius daržo gyventojus, Virginija juokėsi: "Geriau paklauskite, kiek kartų per dieną. Jie tapo mūsų šeimos įpročiu. Šia daržove gardinu kiekvieną patiekalą: sriubas, troškinius, uogienes, padažus, blynus, mišraines ir net pyragus."

Tiesa, šiemet moliūgų derlius buvo kiek kuklesnis: "Pernai kai kurių nepakėliau, tai vyras nešiojo. O šiemet jų užaugo tik 30. Praėjusiais metais turėjome bene šimtą."

Kad ir kiek moliūgų Šekštelių darže užderėtų, pardavinėti jų netenka. Daržoves šeima išdalija ir laukia kitų metų derliaus. Kambario temperatūroje moliūgai nepaprastai gerai laikosi – net ir visus metus. Tiems, kurie dar nėra jų auginę, Virginija patarė neleisti daržovėms užaugti pernelyg didelėms. "Geriau jau mažesni. Prapjautas moliūgas greitai genda ir suvalgyti labai didelį sunku", – šypsojosi šių metų derlių rodydama pašnekovė.

Pajuodžių moliūgų pyragas

Pyrago tešlai reikės:

2 stiklinių miltų;
žiupsnelio druskos;
1 valg. šaukšto cukraus;
200 g sviesto;
kelių šaukštų vandens.

Moliūgų įdarui reikės:

100 g džiovintų slyvų be kauliukų;
1 l virto moliūgo minkštimo;
1 stiklinės vermuto;
vanilinio cukraus;
1 stiklinės cukraus;
200 g grietinės;
3 kiaušinių;
1 arbat. šaukštelio cinamono;
šlakelio citrinos sulčių.

Paruošimo būdas:

Miltus, druską ir cukrų suberti į dubenį, įdėti atšaldyto sviesto ir kapoti peiliu, kol susidarys daugybė trupinėlių. Tuomet įpilti tris šaukštus vandens ir suminkyti tešlą. Suvolioti ją į rutulį, įdėti į maišelį ir valandai padėti į šaldiklį.

Moliūgo minkštimą supjaustyti ir troškinti garų puode. Džiovintas slyvas užpilti vermutu (geras vermutas suteikia įdarui neapsakomą skonį ir aromatą), suberti dalį cukraus, vanilinį cukrų ir troškinti pamaišant ant nedidelės ugnies tol, kol slyvos suminkštės, o skystis nugaruos.

Tešlą iškočioti ir iškloti į sviestu išteptą ir miltais pabarstytą kepimo formą, suformuoti kraštelius. Įdarui gerai išplakti kiaušinius su puse stiklinės cukraus. Paskui įmaišyti grietinę, cinamoną ir šlakelį citrinos sulčių, šakute sutrintą troškinto moliūgo minkštimą.
Ant tešlos išdėlioti slyvas, ant jų iškrėsti moliūgų masę. Dėti į įkaitintą orkaitę ir kepti, kol susiformuos aukso spalvos plutelė, maždaug 45–50 minučių.

Šekštelių moliūgų padažas vegetarams

Padažui reikės:

3 stiklinių kubeliais supjaustyto moliūgo;
3 morkų;
2 svogūnų;
1 saliero šaknies;
šlakelio alyvuogių aliejaus;
žiupsnelio druskos ir pipirų;
kelių sojos mėsos kubelių;
3 raudonų pomidorų;
mažo indelio natūralaus jogurto ar grietinėlės;
kelių šakelių petražolių, salierų, mairūnų ir gelsvių.

Paruošimo būdas:

Kubeliais supjaustytą moliūgą, stambiai sutarkuotas morkas, susmulkintus svogūnus ir salierų šaknis pakepinti, pagardinti druska ir pipirais. Į keptuvę supilti pusę valandos virtus sojos mėsos kubelius su sultiniu, įdėti pomidorus. Troškinį uždengti ir ant silpnos ugnies palikti 15 minučių. Paskui į padažą įpilti natūralaus jogurto arba grietinėlės. Dar kelios sekundės lieka suberti mėgstamiems prieskoniams: petražolėms, salierams, mairūnams, gelsvėms. Paruoštu padažu galima gardinti bulves, makaronus ar ryžius.