J. M. Kudinova: keliaujant išmoktos pamokos – klausykis širdies ir gerbk kitus

"Neretai patys nusistatome ribas, taip atimdami iš savęs gyvenimo džiaugsmą", – mano Jūratė Marija Kudinova. Mėnesiui susiruošusi į Meksiką, mergina čia liko net penkiems. Norėdama ilgiau pasidžiaugti puikiu oru ir sutiktais žmonėmis, ji 21 kartą keitė skrydžio į Lietuvą datą. Nors kelionė ištuštino Jūratės Marijos santaupas, ji davė kur kas daugiau – nepamirštamą patirtį ir laisvę.

Į kelią – viena

J.M.Kudinova pasakoja, kad kelionės visada buvo didžiausia jos aistra. Ji yra aplankiusi daugelį Europos valstybių, taip pat – Vietnamą, Kiniją, Australiją, Balį.

Dažniausiai keliauja viena, nes taip gali geriau pažinti save. Be to, nereikia derintis prie kompanionų, kurie galbūt kitaip įsivaizduoja kelionę.

"Su manimi keliauti gali būti sunku, nes mėgstu spontaniškumą ir iššūkius, – pripažįsta mergina. – Tačiau keliaudamas vienas niekada nebūni vienišas. Kaip sakė vienas mano pažįstamas, kai esi vienas kelyje, gali keliauti su bet kuo."

Tuo įsitikino ir Jūratė Marija, kelionėse susipažinusi su nuoširdžiais ir atvirais žmonėmis, kurie vėliau tapo jos draugais.

"Kita vertus, keliaujant keliese lengviau išspręsti iškilusias problemas ir sudėtingas situacijas. Juk dvi galvos geriau nei viena. Būna akimirkų, kai taip norėtųsi su kuo nors pasidalyti regimu nuostabiu vaizdu, tačiau esi vienas. Manęs daug kas klausia, ar vienai merginai saugu keliauti Meksikoje. Man atrodo, kad viskas priklauso nuo to, kaip gebi komunikuoti ir susitarti su aplinkiniais. Žinoma, nutikti gali visko – esu pakliuvusi į įvairiausias situacijas", – neneigia keliautoja.

Nuo Italijos iki Indijos

Pirmąkart Jūratė Marija viena keliavo į Gvatemalą. Vėliau ryžosi pagyventi Romoje, nes norėjo patobulėti profesinėje srityje. Kirpėjos specialybę įgijusi J.M.Kudinova Italijoje susirado darbą pagal profesiją ir ėmė gyventi daugelio svajonių gyvenimą. Greitai ji sulaukė ilgalaikės sutarties iš vieno Romos salonų.

"Roma man suteikė išties daug ir kaip reikiant pakeitė mano mąstymą. Lietuvoje dirbau intensyviai – net šešias dienas per savaitę. Italijoje supratau, kad galima ir dirbti, ir gyventi aktyvų socialinį bei kultūrinį gyvenimą. Ten viskas vyksta kur kas lėčiau, žmonės labiau atsipalaidavę. Jei kas nors vėluoja, niekas iš to tragedijos nedaro. Yra tam tikrų darbų, kuriuos reikia atlikti, tačiau jei kas nors nukeliama kitai dienai – nieko tokio, pasaulis tikrai nesugrius, – kultūrų skirtumus vardija pašnekovė. – Vis dėlto, nors viskas puikiai sekėsi, ėmiau svarstyti, ar visa tai man išties tinka."

Gurmanė: keliautoja beveik pusmetį mėgavosi šviežiomis Meksikos gėrybėmis. / Asmeninio archyvo nuotr.

Suabejojusi, ar nori įleisti šaknis Romoje, Jūratė Marija sugalvojo keliauti į Indiją ir pagyventi ašrame. Ten įsitikino, kad buvo teisi, – nenori prisirišti prie vienos vietos. Vis dėlto mergina su buvusiais darbdaviais Italijoje iki šiol sutaria puikiai, dirba prie bendrų projektų.

"Kelionėje supratau, kad turiu klausyti savo širdies ir elgtis taip, kaip ji liepia. Nors be galo mėgau darbą Italijoje, nenorėjau ilgam laikui įsipareigoti, – pasakoja pašnekovė. – Kadangi Indijoje gyvenau tikrame ašrame, ši kelionė mane labai daug ko išmokė. Indija padėjo suprasti, kad kultūra čia kitokia, ir turi prisitaikyti prie jos, o ne atvirkščiai. Tad išmokau pagarbos kitokioms kultūroms ir tikėjimams. Supratau, kad visi esame skirtingi, bet turime gerbti vienas kitą."

Pasiekė oro linijų limitą

Palikusi Romą, J.M.Kudinova sugrįžo į Kauną. Prieš prasidedant pirmajam karantinui, dar spėjo pakeliauti po Vietnamą ir Balį. Vėliau priėmė sprendimą persikraustyti į Vilnių. Lapkritį prasidėjus antrajam karantinui, merginos darbinė veikla visiškai sustojo.

Supratusi, kad nenori visą tą laiką prasėdėti namuose, po Naujųjų metų pašnekovė susiruošė mėnesiui į Meksiką. Į kelionę Jūratė Marija pakvietė draugę, kuri šioje šalyje planavo praleisti tris mėnesius.

"Sutarėme, kad visą laiką nebūsime drauge, – iš pradžių keliausime kartu, bet viena kitos neribosime. Bičiulė išvyko su didžiuliu bagažu, o aš – mažu lagaminu ir mėnesio biudžetu, – prisimena pašnekovė. – Jau po dviejų kelionės savaičių pradėjau mąstyti, kad man reikia pakeisti lėktuvo bilietą – juk dirbti Lietuvoje vis tiek kol kas negalėsiu. Vis dėlto jaučiau atsakomybę. Atrodė, jeigu jau suplanavau grįžti po mėnesio, privalau taip ir padaryti. Tačiau kartais reikia mokėti tą atsakomybę paleisti. Priėmiau sau labai sudėtingą sprendimą skrydį į Lietuvą nukelti dviem savaitėms. Norėjau likti Meksikoje ir supratau, kad nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl negalėčiau to padaryti."

Nors iš pradžių pakeisti skrydžio datą Jūratei Marijai buvo sudėtinga, vėliau ji taip pasielgė dar dvidešimt kartų. Galiausiai mergina pasiekė oro linijų nustatytą limitą.

Pinigai – kaip šaukštai stalčiuje: gali sau jame gulėti, o galima jais ir sriubą semti. Turėtume dažniau išlaidauti geram teatro spektakliui ar kelionei, o ne kaupti lėšas sąskaitoje.

"Kelionės pradžioje nė už ką sau nebūčiau leidusi pasilikti Meksikoje penkiems mėnesiams. Tačiau dabar be galo džiaugiuosi šiuo sprendimu. Pasaulis nesugriuvo, o aš sugrįžau gavusi daug saulės energijos, kuria galiu dalytis su draugais, bičiuliais ir pažįstamais", – šypsosi nebijanti rizikuoti mergina.

Meksika – artima

Kartu su drauge J.M.Kudinova keliavo apie mėnesį. Vėliau bičiulių keliai išsiskyrė ir Jūratė Marija kuriam laikui išvyko į JAV. Mergina porą savaičių praleido ir Centrinėje Amerikoje esančioje Kosta Rikoje.

Ramybė: kelionės Jūratę Mariją išmokė labiau mėgautis gyvenimu. / Asmeninio archyvo nuotr.

"Čia vėl sutikau savo draugę, nors mes to visiškai neplanavome. Koks mažas gali būti pasaulis", – juokiasi keliautoja.

Iš Kosta Rikos ji vėl sugrįžo į Meksiką. Šioje Šiaurės Amerikos valstybėje Jūratė Marija jau buvo lankiusis prieš dvejus metus. Tada ji susibičiuliavo su meksikiečiu Oscaru, kuris merginai tapo tarsi broliu. Su juo pašnekovė leido laiką ir šios kelionės metu. Keliautoja taip pat susipažino ir su daugiau meksikiečių, kuriuos šiandien laiko brangiais bičiuliais.

"Meksikiečiai – labai šilti žmonės, jie visada tau padės, pakvies vakarienės į savo namus ar išeiti kur nors pasilinksminti. Nors didžiąją dalį laiko keliavau viena, ant rankos pirštų galėčiau suskaičiuoti kartus, kai teko vienai leisti vakarą, – šypsosi Jūratė Marija. – Meksikos kultūrinis gyvenimas man labai artimas, todėl tiesiog mėgavausi puikiu klimatu, geru maistu, nuostabia draugija ir naujais iššūkiais."

Išbandymai nepritekliumi

Kone pusmetį trukusioje kelionėje merginai teko patirti nemažai iššūkių ir nemalonių situacijų. Besimėgaujant Meksikos saule, keliautoja apsižiūrėjo, kad nebeturi piniginės. O kitą dieną bankas užblokavo Jūratės Marijos kortelę, nes ja kažkas bandė nelegaliai atsiskaityti. Tačiau pašnekovė tikina visiškai pakeitusi požiūrį į nutinkančius įvykius.

"Dar Italijoje oro uoste buvo dingęs mano bagažas, kuris taip ir neatsirado. Labai dėl to išgyvenau, tačiau supratau, kad turiu tai paleisti. Suprantama, piniginės praradimas taip pat buvo labai nesmagi situacija, bet, gerai pagalvojus, man pasisekė. Penkis mėnesius praleidau Meksikoje, o ji dingo tik vieną kartą", – juokiasi keliautoja.

Vis dėlto pripažįsta – kelios dienos be pinigų buvo išties sunkios. Vėliau bankas kortelę atblokavo, artimieji pervedė lėšų.

"Supratau, kad stresą sukūriau pati, nes juk nieko iš tikrųjų neatsitiko. Turėjau kur gyventi, oras – puikus, o norėdama pavalgyti, blogiausiu atveju, ant medžių galiu rasti mangų ar kitų šviežių vaisių. Tad vadovaujuosi auksine taisykle: turėdamas mažiau iš tikrųjų turi labai daug", – dalijasi įgyta išmintimi.

Kantrybės keliautojai prireikė ir tada, kai Meksikos oro uosto bankomatas vietoj nemažos sumos jai išdavė vos 30 eurų. Tų pinigų Jūratei Marijai iki šiol niekas negrąžino.

"Iš pradžių kantriai laukiau banke ir tikėjau, kad prarastą sumą pavyks susigrąžinti. Banko darbuotojai liepė kreiptis į savo banką. Tačiau ši situacija iki šiol neišspręsta, tad belieka ją paleisti. Vienas meksikietis man pasakė čia populiarų posakį: padaryk, ką gali, tačiau to, ko negali, tu nepadarysi. Kitaip sakant, jei gali gauti norimą darbą, stenkis ir bandyk. Tačiau jei, tarkime, susirgai, to nepakeisi, o stresas ir nereikalingas jėgų eikvojimas nepadės. Tad ir aš šioje situacijoje nieko pakeisti negaliu, telieka susitaikyti", – filosofiškai nusiteikusi pašnekovė.

Meksikietiškas požiūris

Keliautojai teko apsilankyti ir itin liberaliame Playa Zipolite miestelyje. Mergina netgi nepabūgo apsistoti čia įsikūrusiame nudistų viešbutyje. Jame galioja dvi svarbios taisyklės: negalima fotografuoti ir būti apsirengusiam. Tačiau iš pradžių Jūratė Marija to nežinojo.


Suvokimas: gyvenimas svečioje šalyje keliautojai leido suprasti, kad nuolatinis skubėjimas toli nenuves. / Asmeninio archyvo nuotr.

"Maniau, kad galėsiu dėvėti bikinį. Vis dėlto viešbučio darbuotojai man pranešė, kad privalau išsirengti arba rinktis kitą nakvynės vietą. Nusprendžiau surizikuoti ir pasilikti. Žmonės čia išties malonūs, o požiūris į nuogą kūną kitoks. Niekas vienas kito nenužiūrinėja – nuogumas čia suprantamas kaip laisvės išraiška", – pasakoja ji.

Kai Jūratė Marija išvyko į kelionę, Lietuvoje buvo itin griežtas karantinas. O kokia situacija Meksikoje – ar šios valstybės miestai nebuvo izoliuoti? Pasak pašnekovės, Meksikoje karantinas buvo itin švelnaus. Valdžia įvesdavo tokią padėtį tik tuose miestuose, kuriuose išsiplėsdavo viruso židiniai. O kitur vyko gana intensyvus kultūrinis ir socialinis gyvenimas. Be to, vietiniai nevengė ir ignoruoti taisyklių.

"Kai lankiausi šalies sostinėje Meksike, visi barai ir kavinės dirbo iki vidurnakčio. Tačiau vėliau taksisto paklausus, kur vyksta koks nors vakarėlis, jis galėdavo išvardyti galybę vietų. Tai buvo vieša paslaptis. Meksikoje nemažai korupcijos, tad kam nors užtekdavo ką nors papirkti, ir vakarėliai vykdavo laisvai", – pasakoja pašnekovė.

Vis dėlto ar Jūratei Marijai nebuvo baisu, kad ji gali užsikrėsti ir sunkiai susirgti, būdama Meksikoje? "Išvažiavau su mintimi, kad jei užsikrėsiu, tai užsikrėsiu, niekur nuo to nepabėgsi. Kelyje sutikau nemažai žmonių iš Europos, kurie prasirgo keliaudami. COVID-19 yra išties nemalonus virusas, bet turime išmokti su juo gyventi", – svarsto pašnekovė.

Kelionėje buvau sugalvojusi vieną projektą – mėnesį kiekvieną rytą sušokdavau trumpą šokį ir jo vaizdo įrašu pasidalydavau socialiniuose tinkluose.

J.M.Kudinova apsilankė ir išties skurdžiuose Meksikos regionuose. Ji pastebėjo, kad, nepaisant sąlygų, meksikiečiai spinduliuoja džiugesiu ir laime. "Nežinau – gal dėl to kalta saulė, bet čia sutikau labai mažai bambančių ar kuo nors nepatenkintų žmonių. Manau, kad meksikiečių laimė iš dalies susijusi su jų požiūriu į gyvenimą. Vietiniai į viską žvelgia paprasčiau ir supranta, kad skubėjimas niekur nenuves, – dalijasi keliautoja. – Džiaugiuosi, kad grįžusi į Lietuvą neįsisukau į savąjį žiurkėno ratą. Taip nutikdavo dažnai – po kelionių su aplinkiniais dalydavausi įspūdžiais bei energija, ir nė nepastebėdavau, kaip vėl imdavau nesustodama dirbti. Šįkart bandau nepamesti minties, kad gyvenimas – vienas ir reikia juo mėgautis. Juolab kad dabar vasara, o ir Lietuvoje yra daug ką pamatyti."

Neįkainojama patirtis

Vietoj vieno mėnesio keliavusi penkis, J.M.Kudinova išleido visas santaupas. Tačiau, pasak merginos, tai buvo geriausiai jos išleisti pinigai.

"Grįžusi supratau, kad tokios laimės ir džiaugsmo seniai nepatyriau. Tuos pinigus vis tiek būčiau kam nors išleidusi, bet Meksikoje įgyta patirtis tiesiog neįkainojama, – sako ji. – Niekada nebuvau iš tų žmonių, kurie neskaičiuodami leidžia pinigus. Tačiau su vienu vaikinu Meksikoje pastebėjome, kad mes juos kartais per daug sureikšminame. Iš tikrųjų pinigai – kaip šaukštai stalčiuje: gali sau jame gulėti, o galima jais ir sriubą semti. Turėtume dažniau išlaidauti geram teatro spektakliui ar kelionei, o ne kaupti lėšas sąskaitoje."


Laisvė: J.M.Kudinova įsitikinusi, kad kartais be reikalo save apkrauname atsakomybėmis. / Asmeninio archyvo nuotr.

Pašnekovė tikina, kad į Lietuvą grįžti jai labai gera, tačiau greitai ji turbūt vėl kels sparnus. Pasak Jūratės Marijos, kiekviena kelionė ją vis labiau išlaisvina ir išmoko sulaužyti pačios susikurtus rėmus.

"Grįžusi iš Meksikos pastebėjau, kad manyje atsirado kur kas daugiau laisvumo ir polėkio mėgautis gyvenimu. Kelionėje buvau sugalvojusi vieną projektą – mėnesį kiekvieną rytą sušokdavau trumpą šokį ir jo vaizdo įrašu pasidalydavau socialiniuose tinkluose. Tie šokiai būdavo labai ankstyvi, yra tekę šokti ir penktą ryto. Dabar žiūriu tuos įrašus ir galvoju, kiek daug laisvumo tuose šokiuose! Galėjau daryti, ką noriu, –  šokti kad ir oro uoste. Tai ir yra laisvė, kai mažiau galvojame, kas ką pamanys, ir tiesiog mėgaujamės", – tiki J.M.Kudinova.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aisku

Aisku portretas
Kad kazkas cia nesvaru! Mulas…
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių