Lietuvos jaunių (U-18) ledo ritulio rinktinė Olandijoje vykstančiame pasaulio čempionate ne tik galvoja apie pergales ir būsimus varžovus. Jaunieji sportininkai niekada nepamiršta knygų, kompiuterių ir šachmatų.

Ištrūko į miestą

„Susėdame kambariuose ir žaidžiame “Counter-Strike„, kartais išsitraukiame kortas ir pažaidžiame pokerį, – apie laisvalaikį po rungtynių pasakojo puolėjas Dominykas Deksnys. – Visus kompiuterinius žaidimus žaidžiame kartu. Kai pabosta, prisijungiame prie socialinių tinklų, susirašinėjame su draugais.“

Pasak jaunojo ledo ritulininko, mažame Olandijos miestelyje Jaurėje, kuriame apgyvendinta visa rinktinė, daugiau nėra ką veikti. „Kartais išeiname pasivaikščioti. Maršrutas trumpas – iki parduotuvės arba greitojo maisto restorano ir atgal į viešbutį, – šypsojosi D.Deksnys. – Tiesa, vieną kartą buvome nuvažiavę į Herenveną, kuriame žaidžiame rungtynes, apsižiūrėti. Treneriai apie tai net nežinojo – nuvažiavome ir grįžome autobusu.“

D.Deksnys pasakojo, kad Herenvenas – gražus miestelis, kuriame gyvena labai malonūs žmonės. „Apstulbome pamatę gatvėse tiek daug dviračių. Čia jų daugiau negu automobilių, sunku netgi vaikščioti, nes gali koks beprotis dviratininkas partrenkti“, – juokėsi puolėjas.

Trūksta bulvių?

„Gyvenimo sąlygos – geros. Girdėjome, kad skundėsi Olandijos rinktinė. Aš irgi skųsčiausi, jeigu viešbutyje reikėtų miegoti trise ant dviejų lovų, – sakė D.Deksnys. – O mums viskas labai gerai. Galime ir pailsėti, ir nusiprausti, žinoma, šiek tiek problemų turime dėl maisto. Nesame patenkinti. Racionas tikrai nedidelis.“

Pirmomis dienomis Olandijoje daugiausia skundų dėl maisto pažėrė vyriausiojo trenerio asistentas Genadijus Chutarcovas iš Baltarusijos. „Gena mirs be bulvių“, – juokėsi visi.

Tačiau po kurio laiko treneris priprato prie ryžių ir makaronų, o kai išgirsdavo juoką apie bulves, tuoj sušukdavo: „Nenumirsiu, aš lietuvis.“

Svarbiausia, pasak D.Deksnio, kad viešbutyje yra internetas. „Tai yra labai didelis pranašumas. Ne visi komandos žaidėjai atsivežė kompiuterius, tačiau dalijamės jais, negailime. O žaidimai, mano manymu, šiek tiek prisideda prie komandos vienijimo. Juk sėdime visi kartu, pokštaujame, kuriame gerą atmosferą“, – kalbėjo D.Deksnys.

Filmuoja dokumentiką

„Su savo kambario draugu Danieliumi (Bogdziuliu – red. past.) neįsivaizduojame gyvenimo viešbutyje be kompiuterio, – kalbėjo gynėjas Rokas Bacevičius. – Kartais būna, kad stogas nučiuožia, ir pradedame vienas su kitu bendrauti “Skype„, nors sėdime šalia. Būna, kad pradedame dainuoti.“

Viena mėgstamiausių D.Bogdziulio dainų, kaip jis pats pasakojo, – seksuali ukrainietiška „dainuška“. „Jis su ja ir keliasi, ir užmiega, – juokėsi R.Bacevičius. – Kartais vienas kitą filmuojame mobiliaisiais telefonais, kai kuris nors miegodamas knarkia. Dabar rezultatas yra 1:1, nes Danyla (taip komandos draugai vadina D.Bogdziulį – red. past.) mane prigavo knarkiantį autobuse, o aš jį vėliau viešbutyje. Padariau net kelis dublius.“

Paklausti, ar į Olandiją atsivežė nors vieną knygą, vaikinai pradėjo kvatotis. „Su knygomis mūsų kambaryje labai sunku. Nemėgstu skaityti knygų. Man regis, vienintelė mano skaityta knyga – “Bembis„. Ją perskaičiau vaikystėje. Jeigu norite daugiau sužinoti apie knygas, reikėtų užeiti į kambarį, kuriame gyvena Vaidotas Rastenis“, – šyptelėjo R.Bacevičius.

Laisvalaikis – knygoms

Nuoroda buvo teisinga. Tik užėjus į kambarį, kuriame gyvena gynėjas V.Rastenis, akys krypsta į stalą, nukrautą knygomis. „Atsivežiau įvairiausių, dauguma jų – mokyklinės. Reikia mokytis, kol esu Olandijoje, kad neatsilikčiau nuo mokslo draugų. Įsimečiau kelias knygas ir laisvalaikiui“, – kalbėjo ledo ritulininkas, o jo kambario draugai juokėsi.

„Gerai, nesijuokite, žmogus knygas skaito, – savo komandos draugus bandė tramdyti vartininkas Donatas Žukovas. – Matau, kad jis per porą dienų perskaitė pusę knygos. Šaunuolis.“

Greta sėdintis šešiolikmetis Rokas Bazys taip pat nesusilaikė ir pasigyrė: „O ar galiu pasigirti, kad esu perskaitęs knygą apie Karlsoną?“

Kai juokai aprimo, V.Rastenis prisipažino nelaikantis savęs didžiausiu moksliuku komandoje. „Tiesiog laisvalaikiu skaitau knygas. Fizikos uždavinių kol kas nesprendžiu, bet, čempionatui įsibėgėjus, reikės prisėsti ir prie jų“, – sakė ledo ritulininkais.

Šachmatų didmeistriai

Šachmatai. Dar vienas laisvalaikio leidimo būdas. „Štai šitie keistuoliai nuolat šachmatais žaidžia, – pirštu į R.Bazį ir Dalių Mikalauską, kuris ne kartą yra dalyvavęs ir fizikos olimpiadose, dūrė D.Žukovas. – Kartą pabudau antrą valandą nakties, o jie šachmatais žaidžia. Net išsigandau.“

D.Mikalauskas teigė, kad fizika domisi, nes šis mokslas jam patinka. „Puikiai suprantu, kad, be ledo ritulio, turiu dar ko nors siekti. Aš renkuosi mokslą, – kalbėjo D.Mikalauskas. – Juk ledo ritulininko karjera gali ir nesusiklostyti, todėl mokausi fizikos, matematikos. Man patinka tikslieji mokslai. O šachmatais žaidžiame, nes daugiau nėra ką veikti. Autobuse nieko geresnio nesugalvojome. Kartais šachmatus keičiame šaškėmis, tačiau prie šachmatų pripratau vaikystėje, kai tekdavo žaisti su seneliu.“