2012-06-18 11:32:58
Sovietmečiu buvo toks anekdotas. Visuotinio deficito horizonte – eilė: kažką „padavė“ parduotuvėje. Tarp dviejų intelekto pernelyg nesužaloto veido asmenų – stovinčios eilėje moters ir praeivės – užsimezga dialogas. „Sakykite, ponia, ką čia duoda?“ – „Rembrandtą.“ – „O tai geriau negu krimplinas?“ – „Nežinau, bet aš imsiu tris metrus.“
Šis trumpas anekdotas pašiepė miesčioniškumą, iliustravo deficito įskiepytą iškreiptą požiūrį į materialines gėrybes („perku bet ką – gal kur pritaikysim“). Šiandien, kai tuščias kvadrati