Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) kauniečiams pristatė žmonėms su regos negalia skirtą projektą „Virtuali aklųjų biblioteka“, nors daugelis jų dar nepajėgūs naudotis projekto privalumais.

Prieinamas ir internetas

Viena iš prioritetinių LAB veiklų – specialių formatų leidinių leidyba (garsinės knygos ir žurnalai, spaudiniai Brailio raštu, didesnio šrifto leidiniai silpnaregiams ir kt.), kurių populiariausias – garsinė knyga.

Pirmąją Lietuvoje garsinę knygą neregiams – Eduardo Mieželaičio poemą „Žmogus“ – 1962 m. įskaitė aktorius Edvardas Kunavičius. Garsinė knyga populiari iki šių dienų, nes ją patogu parsinešti į namus, „skaityti“ dirbant namų apyvokos darbus, keliaujant.

Kadangi jaunesni bibliotekos skaitytojai, turintys regos negalią, drąsiai žengia į virtualią erdvę, naudodamiesi kompiuteriais su pritaikyta garso sintezės programa JAWS ir teksto didinimo ekrane programa MAGIC (silpnaregiams), bibliotekos specialistai ėmė svarstyti galimybę atverti viską, kas yra kompiuterio ekrane (išskyrus paveikslėlius ir tai, kas nėra vizualizacija), žmonėms su regos negalia. Taigi, ir internetą.

Naudosis tik neįgalieji

„Virtualios aklųjų bibliotekos„ pagrindinis tikslas – išsaugoti ir populiarinti lietuvių kultūrą, gerinant elektroninių leidinių prieinamumą regos negalios žmonėms. Sukūrėme elektroninių leidinių valdymo informacinę sistemą (ELVIS) ir joje įdėjome skaitmeninius leidinius“, – pasakojo LAB direktorė Rasa Januševičienė.

Besinaudojantieji internetu sutrikusios regos skaitytojai šios bibliotekos paslaugomis gali naudotis 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. „Jie tai gali daryti net neišeidami iš namų ir visada rasdami jiems reikalingą leidinį“, – R.Januševičienė džiaugėsi, kad skaitytojui nebereikia laukti, kol garsinę knygą į biblioteką grąžins ją paėmusieji.

Tiesa, šiuo patogumu negali naudotis regintys visuomenės nariai – garsiniai leidiniai skirti tik regos ir atitinkamą fizinę negalią turintiems žmonėms, kaip tai numato Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.

Pasiekė ir Kauną

Lietuviška garsinė knyga jau sulaukė auksinės sukakties – 50 metų. Šią paslaugą akliesiems ir silpnaregiams teikiančios LAB ištakos ir lopšys yra Kaune. Būtent laikinojoje sostinėje 1927 m. buvo įkurtas Kauno aklųjų institutas. Šios idėjos autorius ir iniciatorius buvo karys savanoris Pranas Daunys, netekęs regėjimo kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės.

LAB filialo Kaune, Savanorių prospekte, istoriškai susiformavusioje neregių gyvenamojoje miesto dalyje, paslaugomis naudojasi apie 650 regos negalios žmonių. Šio filialo lankytojams sudarytos sąlygos naudotis virtualios bibliotekos paslaugomis, tačiau daugumai regos negalios skaitytojų trūksta kompiuterinio raštingumo įgūdžių ir galimybės juos lavinti.

Anot LAB Kauno filialo vedėjos Irenos Blaževičienės, šios bibliotekos skaitytojams, norintiems įsisavinti naujoves, tai padės padaryti specialistai.

Kaip sakė puikiai kompiuteriu dirbantis regos negalią turintis Arvydas Juchna, jauniems neregiams, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose, kompiuteris – ne problema, o štai išmokyti naudotis kompiuteriu vyresnio amžiaus neregius – nelengva užduotis.

Tiesa, šią labai reikalingą paslaugą teikia Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, tačiau solidaus amžiaus regos negalios žmonės nelabai noriai lanko specialius kompiuterinio raštingumo kursus.