Ilgame įraše A. Misiūnas kaltino Skaistę Svidraitę dvigubais standartais. Skaistė – mergina, prisistatanti Šuniukų fėjos vardu. Ji ir paviešino galimus A. Misiūno veiksmus.

„Dvigubi standartai? Jeigu žmogus atima šunis iš kitų žmonių, su jais nesugeba susitvarkyti, tai gali juos nužudyti? Lengva širdimi nuveža pas savo veterinarus draugelius ir problema – sutvarkyta. Kam apskritai dresūra, profesionalios pagalbos ieškojimas – tiesiog atimi gyvybę. Gi nepasakysi, jog neturi žinių, kaip perauklėti gyvūną ir su juo nebesusitvarkai.

Aš – tik Šuniukų fėja, <necenzūrinis žodis>, negaliu sau leisti tokios silpnybės. Tai kam specializuotis į agresyvių šunų veislių gelbėjimą, jeigu nesugeba susitvarkyti su jais? Aš atvirkščiai, dėl to jos nesmerkiu, nes suprantu, kad visko būna gyvenime. Tik keista, kad iš žmonių atiminėjami šunys, o po to, kai užmigdo, parašo: „Ne visiems šunims lemta suteikti antrą šansą, nes tas šansas gali turėti liūdną pabaigą“, – rašė A. Misiūnas.

Pateikiame likusį kovotojo tekstą, paskelbtą „Instagram“. Kalba – taisyta, necenzūriniai žodžiai – nevartojami. Tekste A. Misiūnas pasakoja apie tai, kad su Hugo teko atsisveikinti dėl agresijos. S. Svidraitė – kaltinama skandalo pūtimu. Taip pat vyras sakė, kad stebisi žmonėmis, kurie jį teisia nežinodami visos situacijos.

Kai mes šitoje situacijoje supratę, kad yra grėsmė vaikams, kitiems šunims, ne tik svetimiems, bet ir artimiems žmonėms, nusprendėm užmigdyt – esam <necenzūrinis žodis>. „Supratę grėsmę“ – blogas pasakymas, nes tų įvykių jau būta, bet išlaviruota. Metus laiko taip taikiausi ir ieškojau sprendimo, kurio nesuradęs taip pasielgiau – esu žudikas. Vadinasi, jei tu kalbi apie tai viešai, kad tu migdai šunis dėl agresijos – viskas okey. O aš, kur tyliai nurijau šitą skausmą, esu skandinamas. Prašyta visų žiniasklaidų vadinti „žudiku“. Greičiausiai, jei būčiau viešai parašęs kažkokį postuką, viskas būtų ok, nes nebūtų tos paslapties, kurią galima tokių būdu iškelti į viešumą.

Apgailėtina, jog žmonės tokie patiklūs. Nemato fėjos norų. Vienas jų – followeriai! Pajutus, kad geriausiai followeriai kyla per skandalus, ji juos ir tedaro. Pasekmių kaina – nesvarbi. Gal mūsų visuomenė tokia, jog ji niekam neįdomi be skandalų. Kad išgelbėtas arkliukas surenka 100 laikų, o A. Misiūno apšmeižimas – 2 tūkst.

Suprantu ir šitą. Visi turėjom tą norą – pakelti save aukščiau už visus. Tik vieni suprotingėja, o kiti –  lieka savo mėšle. Ar tikrai būtina tą daryti dėl  followeriukų. Man siutas ima, nes kvepia pavydu. O gal noru pasipelnyti net ir finansiškai… Kodėl visur kišami buliai? Kodėl kalbant apie šuns užmigdymą yra kišama priežastis – trukdė veisti šunis.

Mūsų Hagutis gyveno dvigubai geresnį gyvenimą nei pati Fėja. Nelabai suprantu, kurioj vietoj jis trukdė veisti šunis. Jei nebūtų agresijos aplinkiniams, būtų gyvenęs iki gyvenimo galo. Bet norima padaryti, kad dėl veisimo užmigdžiau. Visur kalbama apie bulių veisimą, kam? Problema, jog šuo užmigdytas, ar dėl šunų veisimo? Meluojama, kad sulauktų dar daugiau dėmesio, nes problemą rado gi ne veisime. Bet, kad kiltų followeriai, reikia žmonėms duoti dramų. Šitas veislynas – įregistruotas prieš du metus. Bet ji žmonėms kalba apie nelegalų veisimą? Kam? Tik tam, kad sudirbtų mane dar labiau. O galbūt, kad atimtų šuniukus? Būtų geras kąsnis? Bet ne jai apžioti tai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kiek žmonių nukentėjo per ją, kiek šunų nukentėjo, vien per 2023 metus… Ji nužudė septynis šunis – dėl agresijos. Baisu, ne? Tai kiek 2022…? 2021…? Tik gaila, kad ji turi tą pimpačkiukų armiją, kuriai gali kalbėti nesąmones, o jie ja tikės ir dalinsis su visu pasauliu.

Žmonės klausia, kodėl neatidaviau prieglaudai? Kuriai? Niekas neturi tokių specialistų. Galų gale, jis atsidurs pas šuniukų fėją. Ir klausimas, koks gyvenimas bus pas ją. Jūs galvojat pas ją nesipjauna šunys? Vieni kitus mirtinai perkanda, bet niekur tai neskelbiama, kaip kad nesusitvarkymas su šunimis, o tai, kad tokie vargšiukai. Koks būtų Hugo likimas? Perkandęs porą šunų – būtų užmigdytas. Ir trindama rankom iškeltų tokią pačią dramą – dėl sekėjų.

<Necenzūrinis žodis> aš ant jos tokios prieglaudos. Mano rankose ir ašarose jis išėjo pas Dievulį. Kur garantija, kad būtų ji radus jam namus? O kas ten? Perkandus kažką, visi sakytų, ar čia Misiūnų šuo? Galvojat, kad jai čia pirmas kartas būtų? Kiek kartų įkiša žmonėms šunis, o jie kažką mirtinai sukandžioja. Bet viskas lieka tyloje. Arba vėl išvarto jos naudai. O jei mūsų vaikams taip būtų buvę, nekalbu net apie šunis. Arba kaimynų vaikams? Kaimo gyventojams? Tada viskas kristų ant mano pečių, visų skausmas, teisiniai dalykai ir t. t. Galiausiai šunį užmigdytų ir visi sakytų, jeigu žinojau, kokia situacija, kodėl anksčiau to nepadariau?

Baisiai gaila, kad mūsų skausmas buvo taip išniekintas. Močiutei reikėjo gydytojų pagalbos. Urtė verkia. Toliau viešinami tokie galbūt iškraipyti asmeniniai dalykai iš „artimo rato“ merginų, kurios arba čiulpė, arba net negavo progos. Ir dabar, kaip kokia šimtaprocentinė tiesa yra rodoma žmonėms. Aišku, ką joms besakyt? Kažką gero? Kaip joms tai patiko? Ne. Dabar turi šansą įgnybti, paviešinti, ką kalbėdavome, suaštrinti, pakeisti kažkokius faktus. Nes galbūt tas skausmas, kad nepaėjo, perlipa visas žmogiškas ribas. Apgailėtina.

Gaila, kad buvo sulaukta tokio laiko, kai šuniukai gimė, o  tada tokiu būdu paskelbtas toks asmeninis dalykas. Bet išgyventa gyvenime buvo sunkesnių dalykų. Tai tik dar labiau sustiprins mane kaip žmogų. Ir apskritai, dar kartą parodė, kokie yra žmonės. Greičiausiai būtų galima tinklalaidę įrašyti kalbant apie tą Fėją. Ir jos padarytus nedarbus. Bet didžiausias klausimas kyla, kodėl ji gali kas mėnesį užmigdyti šunį – dėl agresijos, o paprastas žmogus, kuris tą padaro – žudikas. Kodėl ji vadinama Fėja, jei jos prieglaudoje žudomi šunys? Būkite budrūs, kuo tikite ir ką smerkiate“, – rašė A. Misiūnas.