- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Kultūros komitetas siūlys Vyriausybei sudaryti tarpinstitucinę komisiją, kuri esant poreikiui įvertintų, ar konkretus Rusijos, Baltarusijos atlikėjas, meno atstovas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ir gali koncertuoti Lietuvoje.
Trečiadienį komitetas nutarė kreiptis į Vyriausybę siūlydamas sukurti tokią tarpinstitucinę komisiją.
Seimo nariai savo ruožtu žada rengti įstatymų pataisas sugriežtinti renginių organizatorių atsakomybę.
„Komitetas nutarė kreiptis į Vyriausybę prašydamas sukurti komisiją, kuri būtų tas atsakingas vienetas, kuris galėtų atsakyti į klausimus, kodėl tam tikri atlikėjai gali ar negali koncertuoti Lietuvoje“, – trečiadienį po uždaro Kultūros komiteto posėdžio žurnalistams sakė jos narys konservatorius Vytautas Kernagis.
Anot jo, dabar renginių organizatoriai nežino, į ką kreiptis, kad gautų išvadą, ar kuris nors kūrėjas gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ar jo koncertai Lietuvoje nesukels neigiamų reakcijų.
„Dabar yra asmuo vienoje ministerijoje, asmuo – kitoje (...) Nėra aiškios sistemos“, – teigė V. Kernagis.
Problema turbūt yra ta, kad visi draudimai vyksta jau po fakto.
„Problema turbūt yra ta, kad visi draudimai vyksta jau po fakto. Pirma pakviečiamas atlikėjas, tada žiniasklaida parašo, kad jis jau koncertuos ir po fakto jam jau uždraudžiama atvykti“, – aiškino Seimo narys.
Pasak jo, situacijos negelbsti ir tai, kad Lietuva nebeišduoda vizų Rusijos piliečiams, nes žinomi atlikėjai neretai turi kitų valstybių pilietybes, Šengeno vizas.
V. Kernagio teigimu, tarpinstitucinė komisija būtų būtent ta vieta, kur koncertų, gastrolių organizatoriai gautų atsakymus į visus klausimus.
Joje galėtų dirbti Kultūros, Vidaus reikalų, Užsienio reikalų ministerijų atstovai, kaip ekspertai pasitelkiami Valstybės saugumo, Migracijos departamentų, policijos pareigūnai.
Komisija turėtų vertinti tuos atlikėjus, ar jie yra koncertavę Kryme, ar jie palaiko karą, Kremliaus režimą.
Kreipimasis į komisiją gastrolių organizatoriams nebūtų prievolė, bet rekomendacija.
„Komisija nevertins meno, nes tai būtų cenzūra. Komisija turėtų vertinti tuos atlikėjus, ar jie yra koncertavę Kryme, ar jie palaiko karą, Kremliaus režimą“, – pabrėžė jis.
Siūlo vertinti ir sportininkus
Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius BNS sakė, kad komisija turėtų vertinti ne tik norinčius atvykti kultūros, bet sporto žmones.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dabar sprendimas uždrausti asmeniui atvykti priimamas įtraukiant jį į nepageidaujamų asmenų sąrašą dėl keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.
„Reikia suprasti, kad komisija, matyt, gilia analitika neturės galimybės užsiimti ir vadovausis atvirais, prieinamais šaltiniais, tam tikra dalimi – ir ukrainiečių informacija. Turime susistemintą ukrainiečių sankcijų puslapį, kur matyti, kas dėl ko įtrauktas. Nukopijuoti vienas prie vieno to negalime, (...) bet tai gali būti vienas iš atramos taškų ir indikacijų“, – sakė viceministras.
Anot jo, taip pat reikėtų vertinti, kokią publiką konkretus atlikėjas gali pritraukti, konsoliduoti.
V. Kernagis savo ruožtu pranešė, kad bus rengiamos įstatymų pataisos, numatant nuobaudas renginių organizatoriams, jeigu jie surengtų atlikėjų, kurie atitinka kriterijus dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, gastroles.
Siūlysime didinti atsakomybę verslui, tai yra tam tikros baudos už tai, kad jie atvežė atlikėją, kuris yra grėsmė nacionaliniam saugumui.
„Organizatoriai juk atveža be jokių atsakomybių. Jie suorganizuoja koncertus, pasiima pelnus ir ieško, ką dar atvežti. Vienas dalykas, kad tie organizatoriai galės kreiptis į komisiją ir, tarkime, užpildę tam tikrą klausimyną, patys atsakę sau į klausimą, ar tas atlikėjas yra prorusiškas, ar jį verta vežti, ar neverta, galės apsispręsti. Tuo pačiu mes Seime rengsime įstatymų pakeitimus, siūlysime didinti atsakomybę verslui, tai yra tam tikros baudos už tai, kad jie atvežė atlikėją, kuris yra grėsmė nacionaliniam saugumui“, – tvirtino V. Kernagis.
Anot jo, taip pat svarstoma galimybė įstatyme nustatyti, kad asmuo, kuris yra koncertavęs Kryme, kitose okupuotose Ukrainos teritorijose, net jeigu po to jis pasisakė prieš plataus masto karą, jam turėtų būti uždrausta Lietuvoje koncertuoti, pavyzdžiui, 20 metų.
„Manau, kad mes tas nuostatas ir įstatyme išgryninsime“, – teigė politikas.
Pasak V. Kernagio, per Kultūros komiteto posėdį trečiadienį nuskambėjo ir siūlymas, kad į Lietuvą koncertuoti atvykę atlikėjai turėtų pasisakyti prieš Rusijos karą Ukrainoje.
„Buvo nuskambėjusi ir tokia frazė, kad galbūt atlikėjas, atvažiavęs į Lietuvą koncertuoti, tiesiog turėtų nuo scenos pasisakyti prieš karą Ukrainoje, pasakyti, kam priklauso Krymas ir tada pradėti koncertą. Manau, kad tai būtų labai geras rodiklis, ar tas žmogus palaiko karą, ar nepalaiko“, – sakė Seimo narys.
Jis vylėsi, kad iki kovo pavyks parengti įstatymų pataisas, sudaryti tarpinstitucinę komisiją.
V. Kernagis taip pat svarstė, kad į Lietuvą galbūt reikėtų pakviesti tuos rusų, baltarusių kultūros atstovus, kurie nedviprasmiškai yra pasmerkę Kremliaus pradėtą karą Ukrainoje.
„Reikia nepamiršti, kad Rusijoje yra atlikėjų, meno žmonių, kurie atvirai nepalaiko karo, kurie galbūt net galėtų atvykti čia ir kalbėti su ta publika, kuri laukia rusiškų atlikėjų, jai paaiškinti vienokias ar kitokias tiesas“, – sakė jis.
Kultūros viceministro teigimu, pastaraisiais metais sumažėjo rusų atlikėjų gastrolių Lietuvoje, juos vežti išvis nustota po to, kai pernai sausį į lėktuvą Helsinkyje buvo neįleistas rusų atlikėjas Khabibas Šaripovas, nes jam ir Natašai Koroliovai uždrausta atvykti į Lietuvą.
Khabibo ir Koroliovos atvejo matėme visišką štilį.
„Tikrai po Khabibo ir Koroliovos atvejo matėme visišką štilį. Dabar negaliu pasakyti, kad labai didelis suaktyvėjimas būtų, bet pasimato tokių drąsesnių pabandymų, pasitestavimų, kas čia bus, jei pabandytume vieną ar kitą atlikėją“, – teigė V. Gasparavičius.
„Politinė valia ir vientisas matymas duoda tam tikrą signalą ir duoda rezultatą“, – pabrėžė jis.
Rusijai 2014 metais aneksavus Ukrainai priklausantį Krymą, Lietuvoje nepageidaujami tie kultūros veikėjai, kurie yra išreiškę palaikymą šiam Kremliaus veiksmui, yra koncertavę ten arba separatistinėse Donecko, Luhansko respublikose.
Lietuva kelis Rusijos atlikėjus yra įtraukusi į nepageidautinų asmenų sąrašą, tarp jų yra popmuzikos dainininkai Filipas Kirkorovas, Nataša Koroliova ir kiti.
Pernai kultūros ministras Simonas Kairys vylėsi, kad Rusijos kultūros veikėjai į Lietuvą negalės atvažiuoti pirmiausia dėl to, kad Lietuva šios šalies piliečiams neišduoda vizų.
Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje S. Kairys teigė sustabdęs visų prašymų dėl gastrolių Lietuvoje svarstymą.
Seimas yra priėmęs įstatymų pataisas, leidžiančias įtraukti į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą tuos, kurie reiškė paramą užsienio valstybės vykdomai agresyviai ir tarptautinę teisę pažeidžiančiai politikai.
Ši pataisa parengta, kai paaiškėjo, kad Kultūros taryba skyrė subsidijų už neįvykusius ar perkeltus kultūros renginius bendrovėms, planavusioms Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio koncertus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Rusijos veiksmai Juodojoje jūroje neigiamai veikia pasaulinį maisto saugumą
Vykstant į Ukrainos uostus ir grūdų saugyklas nukreiptiems Rusijos kariniams veiksmams, kyla pavojus aprūpinti visą pasaulį maistu, sakė prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliu dalyvavęs trečiajame Tarptautiniame maisto saugumo viršūnių susiti...
-
Seimo Ateities komiteto pirmininkas turės du pavaduotojus7
Parlamentarai svarstys Statuto pataisas, leisiančias Seimo Ateities komiteto pirmininkui turėti du pavaduotojus. ...
-
Valkatoms atrodo, kad tai yra daug: aktorius G. Savickas sureagavo į E. Gentvilo žodžius94
Politika ir humoras – ar tai suderinama? Politikai dažnai stengiasi ne tik spręsti valstybės reikalus, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis per juokelius. Tačiau tai, kas vieniems atrodo linksma, kitiems gali pasirodyti įžeidu ar net nederam...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams10
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos10
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
N. Cesiuliui atsisakius posto VRM, pranešė, kada žada pristatyti naują pavardę1
Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti vidaus reikalų ministru socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybėje, paskirtasis premjeras tęs pokalbius su kitais potencialiais kandidatais. Kaip Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atst...
-
Kandidatas į vidaus reikalų ministrus N. Cesiulis liks vadovauti Alytui19
Paskirtojo premjero Gintauto Palucko į vidaus reikalų ministrus pasiūlytas Nerijus Cesiulis atsisakė dirbti Vyriausybėje ir nutarė likti vadovauti Alytaus miestui. ...
-
I. Šimonytė: turime siekti, jog kariams nestigtų nei finansinių išteklių, nei ryžto ginti laisvę18
Sveikindama krašto apsaugos bendruomenę su Lietuvos kariuomenės diena, laikinai premjerės pareigas einanti Ingrida Šimonytė pažymi – ši diena primena, jog svarbu išlaikyti budrumą ir būti pasirengus apginti savo &scaron...
-
Ukrainos gynybos ministras: sąjungininkų parama mums išlieka stipri
Po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo prezidentu pasigirstant nuogąstavimams, jog JAV gali nutraukti karinę paramą Ukrainai, jos krašto apsaugos ministras Rustamas Umerovas sako, kad kol kas sąjungininkų parama kariaujančiai š...
-
Ar naujo Seimo priklausomybių politika bus efektyvesnė?6
Dalis Kaune išrinktų parlamentarų mano, kad reikėtų peržiūrėti su visuomenės sveikata susijusius strateginius dokumentus, nes kol kas valstybė nesuteikia pakankamai savalaikės ir tinkamos pagalbos žmonėms, norintiems išgyti nuo prikla...