Žmogiškai ir žmoniškai

„Susiginčijo kažkada asilas ir zuikis, kokios spalvos yra žolė. Zuikis sako: žalia, asilas sako: mėlyna. Ir ginčas nesibaigia, kaip ir čia. Nuėjo pas liūtą spręsti klausimo. Liūtas išklausė argumentus ir sako zuikiui: tau yra savaitė priverstinių arba viešųjų darbų. Praeina savaitė, zuikis grįžta ir klausia: liūte, už ką? Taigi akivaizdu, kad žolė yra žalia. Liūtas atsako: už tai, kad tu ginčijiesi su asilu dėl akivaizdžių faktų.“

Gal ką nustebins, bet tai citata iš praėjusią savaitę įvykusio paskutinio šios Seimo kadencijos ketvirtosios sesijos plenarinio posėdžio. Žinoma, nustebins tik tuos, kas nepasiklauso Seimo posėdžių transliacijų, mat juose mokesčių mokėtojų išlaikomi parlamentarai nuolat smaginasi, kaip kas išmano.

Išskirtinė: „Ši sesija – tai dar viena politinė atkarpa, apie kurią kalbėdami negalime išvengti žodžio „išskirtinis“, – apibendrindama sesiją sakė Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Štai praėjusios kadencijos Seimo pirmininkas Liberalų frakcijos narys Viktoras Pranckietis, nors paskutiniame sesijos posėdyje analizuota daug svarbių klausimų, turėjo ką pasakyti tik kartą – paaiškino, kuo skiriasi žmogiškai nuo žmoniškai: „Žmogiškai – kaip žmogus pasakys, žmoniškai – kaip žmona.“

Beje, zuikių ir asilų klausimas buvo vienintelis, kuriuo savo nuomonę pareiškė ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas ekspremjeras Saulius Skvernelis, palinkėjęs kolegoms nebūti zuikiais.

Politinių mainų kvapas

Šią kalbą S.Skvernelis pasakė, kai ankstesnės kadencijos jo frakcijos kolegė, dabar Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė atskleidė, kad anuomet projektą dėl biudžeto dotacijos partijoms, nedalyvavusioms rinkimuose, bet subūrusioms parlamentinę frakciją, Seimui pasiūlė S.Skvernelis, tik jos paprašė jį įregistruoti.

Šis projektas buvo visos paskutinės plenarinių posėdžių dienos leitmotyvas – pylėsi įtarinėjimai politiniais mainais ir net politine korupcija. Iš tiesų keistoka, kai dabartiniai valdantieji, aršiai kritikavę pirmtakus už tokią jų koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“ padovanotą įstatymo nuostatą, kuri net galimai prieštarauja Konstitucijai ir dabar svarstant įstatymo pataisas buvo išbraukta, ėmė už ją agituoti, taip išsaugodama dotaciją demokratams.

A.Širinskienė priminė dabar šios partijos frakcijai priklausančio Vytauto Bako 2018 m. citatą apie tokį partijų finansavimo modelį: „Tai atrodo makabriškai, tai yra politinė korupcija.“

„Kas gi pasikeitė, kad kolega V.Bakas šiandien labai tyli? Politinė korupcija išnyko ar ką mes čia matėme šiandien posėdžių salėje priimant sprendimus dėl senelio apdovanojimo valstybės vadovo postu? Aš manau, tikriausiai matėme tos pačios politinės korupcijos pavyzdį, kai yra prekiaujama balsais, ir ta situacija tai labai rodo“, – piktinosi A.Širinskienė.

Bet Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas jai priminė jos pačios seną citatą, irgi retoriškai klausdamas, kas pasikeitė: „Greičiausiai opozicinės partijos, nemokėdamos kitaip konkuruoti, stengiasi, kad prieš rinkimus oponentai neturėtų pinigų.“

Susiginčijo kažkada asilas ir zuikis, kokios spalvos yra žolė. Zuikis sako: žalia, asilas sako: mėlyna. Ir ginčas nesibaigia.

Naujas senas vadovas

„Labai raginu frakciją „Vardan Lietuvos“ išlaisvėti ir balsuoti pagal sąžinę, o ne pagal dotaciją“, – ragino A.Širinskienė.

Vis dėlto, kaip netikėtai valdantieji parėmė galimai nekonstitucines pataisas dėl partijų finansavimo, taip netikėtai padidėjo remiančiųjų valdančiųjų svajonę po trijų dešimtmečių Vytautą Landsbergį atgaline data padaryti valstybės vadovu. Trys „Vardan Lietuvos“ nariai pritarė, kad nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. Aukščiausiosios Tarybos pirmininko statusas būtų prilygintas valstybės vadovo statusui. Už buvo 74, prieš – vienas, susilaikė keturi. Iš opozicijos balsavo tik keli „Vardan Lietuvos“ ir vienas Regionų frakcijos narys.

Valdantieji tikino, kad taip konstatuojamas istorinis faktas, opozicija – kad siekiama perrašyti, klastoti istoriją. Regionų frakcijos narys Petras Gražulis ironizavo, kad V.Landsbergį reikia paskelbti imperatoriumi ir net įregistravo tokią pataisą.

A.Širinskienė ir vėl nusipelnė politikos archeologės vardo – atkasė 1990 m. sausio 26 d. paties V.Landsbergio citatą: „Valstybės vadovo funkcijos pereinamuoju laikotarpiu paliekamos kolegialiam parlamento organui – Aukščiausiosios Tarybos prezidiumui.“

Po keistokų balsavimų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Ligita Girskienė vis perklausdavo tai vieno, tai kito Seimo nario, koks yra pinigų kvapas. Tada sulaukdavo pasiūlymo pauostyti valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio pinigus, o konservatorius Andrius Navickas siūlė: „Šiandien Seimo nariai vis vaikšto ir klausinėja, kas ten kaip kvepia, čia vienas iš kovido simptomų. (...) Noriu duoti patarimą, kad pasitikrintų.“

Kaip patarė S.Skvernelis, nebūkime zuikiai, nesiginčykime dėl to, kas akivaizdu: politinis turgus klestėjo ir klesti. Pasigirdo ir replikų, kad štai ir paaiškėjo, kodėl taip greitai žlugo opozicijos vienybė ir nutrauktas Seimo posėdžių boikotas.

Vėliau posėdyje A.Širinskienė sakė, kad opozicijos atstovai, nepalaikę projekto dėl V.Landsbergio, net sulaukė skambučių grasinant susidorojimu. Valstietis Giedrius Surplys neatmetė tikimybės, kad naująją Seimo kadenciją šis įstatymas vėl bus pakeistas, nes prezidentai Lietuvoje renkami.

Kaip yra sakęs šio personalinio įstatymo pagrindinis veikėjas – kas galėtų paneigti. Tik klausimas, ar kitą kadenciją „valstiečiai“ turės Seime tiek balsų, kad jie ką lemtų.

Skyrėsi nuomonės

Tokios gražbylystės kaip vienam politiniam veikėjui ir vienai partijai skirti įstatymai kiti nesulaukė, nors turės įtaką kur kas didesniam skaičiui Lietuvos žmonių. Per paskutinį sesijos posėdį priimtų teisės aktų sąrašas rekordiškai ilgas – Seimo puslapyje išvardyti net 123.

Seimas, tiksliau, praktiškai tik valdantieji, patvirtino sveikatos priežiūros sistemos reformą. Viena, kai politinę priešpriešą sukelia skirtingi partijų interesai, bet visai kita, kai visiems žmonėms prioritetinės sveikatos srities reforma palaiminama vos 72 balsais iš 141, o beveik visa opozicija balsavime nedalyvauja.

Reformos architektai tikina, kad bus teikiama daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinama hospitalizacija. Tačiau praėjusios kadencijos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kaltino, kad taip griaunama šeimos medicina, nė vienas esminis šeimos gydytojų siūlymas nebuvo priimtas. Valdantieji kritiką vadino net klastingu bandymu sužlugdyti visą reformą.

Kitas klausimas – ar leisti nelegaliems migrantams įsidarbinti, kai po metų nuo patekimo į mūsų šalį bus atšauktas ribojimas jiems joje laisvai judėti (t.y. jau dabar, nes kaip tik daugeliui dabar ir sukako šis terminas), sulaukė net tos pačios partijos atstovų kaktomušos. Konservatoriaus Mindaugo Lingės nuomone, geriau tegu jie dirba legaliai, užuot nelegaliai, patys save išlaiko ir nebūna našta mokesčių mokėtojams.

Tačiau konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Audronis Ažubalis laikėsi priešingos nuomonės. „Neteisėti migrantai turėtų teisę“, – citavo kitą parlamentarą L.Kasčiūnas. – Gerai skamba iš tiesų tai, ką mes čia dabar darome. Man atrodo, kad mes dabar prikursime daug traukos faktorių tos pačios nelegalios migracijos. Darome didelių klaidų.“ Pasak jo, Europoje toks leidimas dirbti suteikiamas vidutiniškai po dvejų metų, projekte buvo siūloma po pusantrų, o nubalsuota – po metų, kai tik jie galės judėti laisvai, ar, kaip sakė „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Tomas Tomilinas, išėję po metų nelaisvės, dėl to buvo paprašytas nevartoti tokių terminų. Kaip yra sakęs L.Kasčiūnas, kur jūs matėte kalėjimą, iš kurio bet kada gali būti išleistas namo ir dar priedo gausi tūkstantį eurų.

Paskutinę sesijos dieną balsuota ir už Vietos savivaldos įstatymą, pagal kurį tiesiogiai išrinkti merai turės daugiau galių, nors ekspertai ir įspėjo apie pavojus, kai galios sutelkiamos vieno asmens rankose. Priimtame Politinių organizacijų įstatyme nustatyta griežtesnė komitetų steigimo tvarka, tuo piktinasi su komitetais į savivaldos rinkimus einantys politikai, taip pat partijoms leista kurti analitinius centrus, nors dėl jų finansavimo skaidrumo ir galimų svetimų įtakų diskusijos virė iki paskutinės minutės.

Priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, žada jų iniciatoriai, leis didinti studijų kokybę, aukštųjų mokyklų reitingus ir studijų prieinamumą socialiai pažeidžiamiems asmenims. Pagal priimtą žemės reformos įstatymų paketą miestuose ir miesteliuose esančia valstybine žeme netrukus pradės rūpintis ir naudotis savivaldybės. Baigdamas sesiją Seimas pasirūpino, kad neturintieji nepilnamečių vaikų išsituokti galės pas notarą. Priimta daugybė ir kitų mūsų gyvenimo korekcijų.

Įvairi patirtis

10 val. ryte prasidėjęs paskutinis posėdis su 35 min. pertrauka priartėjo prie pabaigos jau po 19 val. Konservatorius Kristijonas Bartoševičius kolegas pasveikino Tarptautinės parlamentarizmo dienos proga. Tiesa, sveikinimas pasiekė tik 78 iš 141 – kitų salėje jau nebebuvo.

Ir tie ištvermingiausieji jau painiojosi, už ką balsuoja, daugiau dairėsi, ar frakcijų lyderiai kelia nykštį į viršų, suprask, spausk už, ar žemyn – prieš.

„Ši sesija – tai dar viena politinė atkarpa, apie kurią kalbėdami negalime išvengti žodžio „išskirtinis“, – 19.15 val. baigiamąją sesijos kalbą pradėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Sesija vyko per karą Ukrainoje, ir Seimas priėmė sprendimus ne tik suteikti jai paramą, bet ir stiprinti mūsų nacionalinį saugumą ir gynybą, skirti finansavimą kovojant su karo sukeltais socialiniais ir ekonominiais padariniais. Pasak jos, Seimas priėmė vieną didžiausių ES antiinfliacinių paketų.

„Nepaisant sudėtingos geopolitinės situacijos, pavyko mobilizuotis ir reikšmingose vidaus politikos srityse, dėl kurių ilgą laiką nebuvo sutarimo. Balandžio 21 d. buvo unikali Lietuvos teisės istorijoje: priimtos net trys Konstitucijos pataisos – dėl tiesioginių merų rinkimų, dėl asmenų, kurie buvo pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka, neterminuotos diskvalifikacijos pakeitimo ir dėl Seimo rinkimų amžiaus cenzo sumažinimo iki 21 metų“, – priminė V.Čmilytė-Nielsen.

Deja, apgailestavo ji, šios sesijos metu teko įgyti ir neigiamos patirties, kuri išėjo už įprastų Seimo pozicijos ir opozicijos nesutarimų ribų.

Pasigedo argumentų

„Karas Ukrainoje, opozicijos boikotas, trys Konstitucijos pataisos, visas rinkimų įstatymų paketas, negali sakyti, kad nebūtų sureaguota į socialines problemas“, – pasibaigusios Seimo sesijos išskirtinumą ir svarbiausius rezultatus vardija Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Šiandien Seimo nariai vis vaikšto ir klausinėja, kas ten kaip kvepia, čia vienas iš kovido simptomų.

Ji pataria opozicijai pagaliau pereiti į argumentų kalbą: „Prasidėjus posėdžių boikotui, praleidau ne vieną ir ne dvi valandas ieškodama opozicijos pateiktos faktologijos pavyzdžių, kodėl jie ėmėsi boikoto. Bet nė vienas opozicijos politikas nepasivargino argumentuotai, objektyviai ir pateikdamas visus faktus surašyti, kad būtų pagrįsta, jog spaudimas iš valdančiųjų tęsėsi ne vieną mėnesį nuo pat kadencijos pradžios. Opozicija žaidžia savo žaidimus, ir tai natūralu. Bet ji laimėtų daugiau, jei įdėtų daugiau pastangų ir darbo.“

Valdantieji, jos vertinimu, nesugebėdavo nuspėti opozicijos reakcijos, vengdavo su ja kalbėti nuoširdžiai, kartais truputį net paprovokuodavo konfliktus. Bet, giria politologė, gerai, kad nebuvo daug valdančiųjų populizmo.

Ir toliau Seime priimami rekordiniai skaičiai įstatymų ir teisės aktų, nors žadėta priešingai. Pavasario sesija vėl bus rekordinė: priimta apie 450 teisės aktų, iš jų įstatymų – 364. Klausimas, ar per tokią gausą parlamentarai supranta, už ką balsuoja.

R.Urbonaitė primena, kad būdama Seimo nare dabar europarlamentarė Aušra Maldeikienė darė eksperimentą – bandė pasiruošti visiems vieno posėdžio klausimams. Jos išvada: neįmanoma. Pasak politologės, jei frakcijos dirba atsakingai, pasiskirsto, kas už kuriuos klausimus atsakingi: „Pagal tai, ką matau, atrodo, kad ne visada norima gilintis. Kai kurie Seimo nariai aktyvūs tik tada, kai svarstomi klausimai kelia ažiotažą ir gali susirinkti daug populiarumo taškų.“

Politologė pateikia pavyzdį: P.Gražulis daug kalba, bet mažai dalyvauja balsuojant. Garsiausiai rėkiantys, dažniausiai kalbantys, svarstant tokius klausimus, balsavimų už svarstomus dokumentus statistikoje yra dažniausi pravaikštininkai. Seimo salėje jie būna, kai ten nukreiptos TV kameros.

R.Urbonaitė pastebi, kad apskritai keičiasi požiūris į Seimo darbą. Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkų tyrimas atskleidė, kad su kiekviena kadencija debatų Seime vis mažėja, vadinasi, mažėja politikos, o daugėja biurokratinio požiūrio. Politikai mėgsta sakyti, kad komitetų posėdžiuose daugiau diskutuoja, svarsto, bet R.Urbonaitė sako stebinti ir juos, o debatais jie, švelniai sakant, nelabai pasižymi. Taigi Seime vis daugiau biurokratizmo, ir taip galima išlaikyti įstatymų gausybės konvejerį.

Opozicija: politologė R.Urbonaitė pataria opozicijai pagaliau pereiti į argumentų kalbą. Ji sako praleidusi ne vieną ir ne dvi valandas ieškodama opozicijos pateiktos faktologijos pavyzdžių, kodėl jie ėmėsi boikoto, bet nerado. (G. Skaraitienės/BNS nuotr.)

Per kadenciją būna devynios eilinės sesijos, bet paskutinė – vos poros mėnesių, prasideda prieš pat rinkimus ir tęsiasi, kol susirenka naujasis Seimas. Tad, galima sakyti, ketvirtosios sesijos pabaiga – beveik kadencijos pusiaukelė. R.Urbonaitės vertinimu, Vyriausybės programos įgyvendinimas po truputį stumiasi į priekį, nors ją labai stipriai koregavo krizės – COVID-19 pandemija, migrantų antplūdis, karas Ukrainoje. Nors, atrodytų, liko dar pusė laiko, bet, politologė primena premjerės Ingridos Šimonytės poziciją, kad rudens sesija bus paskutinė darbams padaryti, nes paskui savivaldos rinkimai, o 2024-ieji jau Seimo rinkimų metai.

Iki rudens dar gali būti neeilinių sesijų, kuriose laukia ir dar vienas išskirtinis klausimas. Seimo pavasario sesijos pabaiga sutapo su Apeliacinio teismo verdiktu palikti galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą už piktnaudžiavimą nuteistam parlamentarui P.Gražuliui ir jo laukia apkalta. 2015–2017 m. jis veikė bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.