- Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidaus reikalų ministrė sako, kad Lietuvos apsisprendimą, ar priimti daugiau nei pusantro šimto migrantų, lems būsima finansinė ir grėsmių situacija.
Taip ji kalbėjo Europos Parlamentui (EP) praėjusią savaitę patvirtinus migracijos reformą, pagal kurią Lietuva kasmet turėtų priimti apie 158 į ES patekusius migrantus arba sumokėti 3,16 mln. eurų.
„Turės būti įvertinta, pasvėrus visus pliusus ir minusus, kas valstybei yra geriausia tuo metu. (...) Pasiskaičiuoti, kiek kainuoja kiekvieno žmogaus buvimas čia Lietuvoje, pasverti kitas rizikas, kurios iš to gali kilti, ir tada priimti sprendimą“, – BNS sakė Agnė Bilotaitė.
„Skirtingu laikotarpiu situacija gali skirtis. Šiandien gali būti vienoks sprendimas, galbūt už mėnesio tas sprendimas gali būti visiškai kitoks, padiktuotas kitokios geopolitinės situacijos, padidėjusio neteisėtos migracijos spaudimo“, – pridūrė ji.
Ministrė svarstė, kad jei Lietuva ir prisiimtų dalį migrantų, iš jų Lietuvoje liktų nedidelis kiekis.
„Lietuva labai dažnai yra tranzito stotelė, bet ne tikslo šalis. Tikėtina, kad jeigu tie žmonės būtų perkelti, didelė tikimybė, kad jie nenorėtų likti Lietuvoje. Tikrai tai yra labai realus scenarijus“, – teigė A. Bilotaitė.
Anot jos, dėl Migracijos pakto įgyvendinimo iš ministerijų ir institucijų atstovų bus sudaryta darbo grupė, kuri sudėlios šios pertvarkos įgyvendinimo planą, įvertins, kokių pakeitimų reikia šalies teisinėje bazėje.
Skirtingu laikotarpiu situacija gali skirtis.
„Nors per visas šias migracijos krizes, manau, kad esame visa tai pasidarę, mums labai minimaliai lieka to darbo“, – kalbėjo ministrė.
A. Bilotaitės teigimu, vienas iš Lietuvos pasiekimų migracijos reformoje ir yra galimybė valstybėms rinktis iš kelių alternatyvų.
„Nebėra primetama valstybei be jokių diskusijų būti įpareigotai priimti tam tikrą skaičių žmonių, sutarėme dėl to, kad bus alternatyvos, kad bus galimybė pasirinkti“, – kalbėjo ministrė.
Anot jos, yra ne tik migrantų priėmimo ar piniginio įnašo pasirinkimai, bet ir galimybė rinktis ekspertinės pagalbos teikimą.
„Tik su viena sąlyga, kad šalis, kuri patiria spaudimą, turi paprašyti tos pagalbos. Pavyzdžiui, Lietuva galėtų siųsti ekspertus į kažkurią šalį, kuri susiduria su iššūkiais“, – dėstė A. Bilotaitė.
Jos teigimu, Lietuvai svarbu buvo, kad Migracijos pakte atsirastų migracijos instrumentalizacija.
„Daug metų mes turėjome Europoje supratimą, kad migracijos skaičiai susiję tik su įprastine migracija. Visiškai nebuvo kreipiamas dėmesys į tokią problemą kaip migracijos instrumentalizacija. 2021 metais susidūrę su tuo, mes labai aktyviai dirbome, kad (Migracijos pakte – BNS) atsirastų tokia sąvoka ir ji būtų įtvirtinta teisės aktuose“, – sakė ministrė.
„Jeigu valstybė patiria įprastos migracijos spaudimą, tai yra viena, bet reikia atsižvelgti, kad būna ir instrumentalizuotas migracijos spaudimas“, – pridūrė ji.
Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.
Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.
Migracijos paktą dar turės patvirtinti ES taryba.
Jį priėmus, atsirastų privalomo solidarumo mechanizmas, pagal kurį Bendrijos narėms būtų privaloma pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele. Pakete taip pat numatyta, kad šalis galėtų prisidėti ir techninėmis priemonėmis – tai būtų užskaitoma kaip tam tikra solidarumo dalis.
Kiek anksčiau už migrantų priėmimą pasisakė Seimo pirmininkė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tuo metu šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė pareiškė, kad renkantis iš dviejų galimybių „prezidentui labiau priimtinas finansinis sprendimas“.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad su dideliais migrantų srautais susiduriančios ES tikisi solidarumo iš Lietuvos priimant atvykėlius. Vyriausybės vadovė pasisako už migrantų perkėlimą į Lietuvą, tačiau pabrėžia, jog dėl šio klausimo dar bus tariamasi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Mazuronis prezidento rinkimuose siekia ne tik pergalės (interviu)
Darbo partijos kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis neslepia, kad „darbiečiams“ pergalė šalies vadovo rinkimuose nėra svarbiausias tikslas. Jo teigimu, lenktynėse dėl Daukanto aikštės rūmų vadovo posto partija taip pat ...
-
G. Landsbergis: laisvos, suvienytos ir taikios Europos projektas dar nėra baigtas11
Trečiadienį Lietuvai minint įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 20-metį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos šeima dar nėra pilna. ...
-
Prezidentai: Baltijos šalių narystė ES ir NATO pakeitė geopolitinį kraštovaizdį9
Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystė Europos Sąjungoje (ES) bei NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį, sako Baltijos valstybių prezidentai. ...
-
Premjerė: per du narystės ES dešimtmečius Lietuva tapo sėkmingųjų klubo nare8
Per 20 narystės Europos Sąjungoje (ES) metų Lietuva tapo laimingųjų ir sėkmingųjų klubo nare, trečiadienį sveikindama gyventojus su sukaktimi teigė premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Seimo pirmininkė: narystė ES – svarbiausias žingsnis atkūrus nepriklausomybę4
Narystė Europos Sąjungoje (ES) yra svarbiausias žingsnis šaliai atkūrus nepriklausomybę, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sveikindama Lietuvą įstojimo į Bendriją 20-mečio proga. ...
-
L. Kasčiūnas JAV gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje19
Antradienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje. ...
-
A. Bilotaitė sako nesulaukusi aiškaus atsakymo iš prokuratūros dėl G. Nausėdos veiksmų9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako nesulaukusi iš Generalinės prokuratūros aiškaus atsakymo, ar prezidentui Gitanui Nausėdai pirmajam pranešus apie Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą, tai nepakenkė ikiteisminiam tyrimu...
-
G. Nausėda apie etikos sargų išvadą dėl VSD komisijos: tuščiu baku toli nenuvažiuosi11
Seimo etikos sargams konstatavus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja, jog šios komisijos tikslas buvo jį dis...
-
G. Nausėda kirto A. Bilotaitei: melo kojos – trumpos35
Reaguodamas į Generalinės prokuratūros išaiškinimą dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kreipimosi, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „melo kojos trumpos“. Šalies vadovas taip pat ragina dėl jo pasisak...
-
Priklausyti Europos civilizacijai: didžiausias Baltijos šalių troškimas išsipildė56
Didžiausias Baltijos šalių troškimas – politiškai būti kiek įmanoma toliau nuo Maskvos, tapti neatsiejama Europos dalimi, turėti čia visų girdimą balsą, išsipildė. Apie pabaltijiečių sėkmės istoriją „...