- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos visuomenininkas, muziejininkas ir Lietuvos piliečių sąjungos pirmininkas Dionyzas Varkalis užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui išsiuntė raštą, kuriame pareikalavo liautis kištis į kitų valstybių reikalus. Esą kai kurie ministro sprendimai veda šalį į ekonominę prapultį.
"Kentėsime mes visi"
Pasibaigus 2021-iesiems, nuo Sąjūdžio laikų aktyvia pilietine pozicija garsėjantis D.Varkalis neslepia apmaudo, kad Lietuvoje nebėra nė trijų milijonų gyventojų.
Statistikos departamento duomenimis, šiemet jų skaičius sumažėjo 233 tūkst.
"Žmonės bėga iš Lietuvos ir po visų valdžios triukų, netolimoje ateityje, mes prarasime dar tiek pat. Gerai dar, jei mūsų beliks du su puse milijono. Ir viskas dėl to, kad mūsų Vyriausybė ėmė eksportuoti demokratiją. Tai liečia vengrus, baltarusius, rusus ir kinus. Jie dar ketina svarstyti, ar pažeidžiamos žmogaus teisės Afganistane. Galite įsivaizduoti? Ar čia yra mūsų šiandieninis svarbiausias reikalas?" – piktinosi D.Varkalis.
Gerai dar, jei mūsų beliks du su puse milijono. Ir viskas dėl to, kad mūsų Vyriausybė ėmė eksportuoti demokratiją.
Visuomenininko įsitikinimu, mūsų Vyriausybei šiandien pirmiausia reikėtų rūpintis savo valstybe, o ne svetimais reikalais.
"Tiek jie yra pridirbę, kad neįmanoma į klebono mišiolą surašyti. Mes parašėme raštą, kad rūpintųsi savo reikalais, bet nelįstų ir neerzintų kitų žmonių. Niekas nesako, kad diktatorius reikia gerbti ar mylėti, bet nereiškia, kad reikia iš jų tyčiotis. Čia yra vieno žmogaus įžeidimas, kuris už tai niekada neatleis ir keršys, o kentėsime mes visi", – mano D.Varkalis.
Ir atsistatydinti, ir atsiprašyti
Pasak klaipėdiečio, kai kurie Vyriausybės nariai nesuvokia, ką daro.
Esą yra ministrų, kurie negali užimti šių pareigų, nes jie neturi nei patirties, nei suvokimo, nei kompetencijos.
"Dabar patekome į tokią padėtį, kad mūsų žmonėms dėl to tenka bėgti iš Lietuvos. Siekdami eksportuoti demokratiją, nukentėjome mes patys. Mums valstybės sienos saugojimas dabar kainuos kelis šimtus milijonų, nukentės geležinkelių bendrovė ir uostas. Užuot gynę žmogaus teises ir demokratiją pas save, mes ėmėmės eksportuoti demokratiją į užsienį. Mano nuomone, Užsienio reikalų ministerijos vadovai turėtų atsistatydinti ir atsiprašyti visų Lietuvos žmonių", – kalbėjo klaipėdietis.
Labiau rūpėjo LGBT?
Mano nuomone, Užsienio reikalų ministerijos vadovai turėtų atsistatydinti ir atsiprašyti visų Lietuvos žmonių.
D.Varkalis, tarsi nujausdamas netolimus dar skaudesnius įvykius, jau prieš pusę metų, birželio pabaigoje, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkui bei užsienio reikalų ministrui G.Landsbergiui išsiuntė kreipimąsi Vengrijos klausimu.
Tada Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė pasirašyti 17-os ES valstybių lyderių laišką, Vengrijai priėmus įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBT tema.
Tačiau laišką pasirašė Briuselyje Bendrųjų reikalų taryboje tuo metu dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.
G.Landsbergis tada patvirtino, kad tai buvo padaryta jo iniciatyva.
"Sąjūdiečiai yra susirūpinę, kad LR užsienio reikalų ministras G.Landsbergis kišasi į draugiškos valstybės vidaus reikalus, kai bendra istorinė atmintis sieja mūsų šalį su Vengrija karaliaus Stepono Batoro valdymo metu. Pažymime, kad Lietuvos ir Lenkijos valdovas S.Batoras apgynė mūsų valstybę nuo rusų barbariškos aneksijos, taip pat įkūrė Vilniaus universitetą ir rūpinosi mūsų tautos gerove. Todėl siūlome, kad ministras G.Landsbergis viešai atsiprašytų Vengrijos tautos ir pasižadėtų daugiau nežeminti tautų savitarpio draugystės", – buvo rašoma viešame D.Varkalio ir jo bendraminčių pasirašytame kreipimesi ministrui.
Dionyzas Varkalis: tiek jie yra pridirbę, kad neįmanoma į klebono mišiolą surašyti. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Klaipėdietis teigė, kad per pusę metų iš ministerijos atsakymo negavo.
Tada šį kreipimąsi D.Varkalis įkėlė į savo socialinio tinklo paskyrą, kur netrukus pasipylė įvairiausi komentarai.
"Svarbiausia, pats ministeris net nesiteikia į tą kreipimąsi atsakyti. O tai tuo ministeriu kelia dvigubą nepasitikėjimą", – rašė vienas komentarų autorių.
Dienraštis pasidomėjo, ar Užsienio reikalų ministerijoje buvo gautas šis piliečių raštas ir kaip jis yra vertinamas.
„Asmuo prašymą ar skundą valstybės įstaigai turi pateikti teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. asmeniškai atvykęs į įstaigą, paštu, elektroniniu paštu ir portale E.pilietis. Užsienio reikalų ministerija nėra gavusi Lietuvos piliečių sąjungos pirmininko kreipimosi“, – dienraščiui atsakė Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.
D.Varkalis tikino, jog savo kreipimąsi ministerijai nusiuntė elektroniniu paštu.
Įvardijo darbo broką
Prieš planuodamas daryti žingsnį, ministras turėjo paskaičiuoti visas įmanomas pasekmes – šalies viduje, regione, visame pasaulyje.
Politologas Lauras Bielinis pastebėjo, kad suaktyvėjusio rinkėjų nepasitenkinimo ministru motyvai yra labai įvairūs – vieni emociniai, kiti – ideologiniai, kiti – apskritai nepaaiškinami.
"Manau, kad užsienio reikalų ministras iš tikrųjų elgiasi formaliai teisingai. Bet akivaizdu, kad jis, kaip ir visa Vyriausybė, neatliko labai svarbaus veiksmo, kuris reikalingas prieš bet kokį sprendimą, tai yra sprendimo pasekmių modeliavimo ir reagavimo į tas pasekmes. Kitaip tariant, prieš planuodamas daryti žingsnį, ministras turėjo paskaičiuoti visas įmanomas pasekmes – šalies viduje, regione, visame pasaulyje", – pabrėžė L.Bielinis.
Politologo teigimu, ministras turėjo paskaičiuoti, kaip šie jo sprendimai gali atsiliepti vidaus ūkiui, užsienio politikai ir kitoms svarbiausioms sritims.
"Šitai faktiškai nebuvo paskaičiuota, tik sekta kažkokia trafaretine linija, ir tai davė tokį rezultatą, kokį turime. Buvo priimti sprendimai, o po jų sekė netikėtos, neplanuotos reakcijos, davusios nepamatuotą nuostolį. Trumpai kalbant, ministras nepaskaičiavo savo veiksmų pasekmių. Tai yra minusas, galima tai įvardyti ir darbo broku", – teigė L.Bielinis.
Įžvalga: politologo L.Bielinio teigimu, užsienio reikalų ministras G.Landsbergis, priimdamas tam tikrus sprendimus, formaliai elgėsi teisingai, tačiau esą nežinia kodėl nebuvo sumodeliuotos tų sprendimų galimos pasekmės. Vytauto Petriko nuotr.
Neviltis – dėl kompetencijų
Klaipėdietį D.Varkalį, išsiuntusį kreipimąsi G.Landsbergiui, jaudina ne tik užsienio politikos reikalai, kurie tiesiogiai atsiliepia šalies ekonomikai.
Visuomenininkas dar kartą akcentavo, kad negalima performuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos į akcinę bendrovę, nors tai jau yra Seimo nuspręsta.
Konservatoriai turi keliolika tūkstančių narių, tai tegul jie vertina, ką veikia jų samdiniai, kur jie eina ir ką jie daro su mūsų valstybe.
"Mes juk puikiai žinome, kuo visa tai baigiasi – ogi privatizacija. Neabejoju, jog po to kai kurie ponai labai netrukus nusipirks uostą už simbolinę kainą. Manau, kad yra galimybės išeiti iš tos situacijos. Konservatoriai turi keliolika tūkstančių narių, tai tegul jie vertina, ką veikia jų samdiniai, kur jie eina ir ką jie daro su mūsų valstybe. Juk ji naikinama iš pagrindų. Juk jie pažeidžia Konstituciją, priesaiką, ir niekas į tai nereaguoja", – tvirtino D.Varkalis.
Jo įsitikinimu, per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų esą dar nėra buvę, kad Vyriausybėje ir Seime būtų tiek daug nekompetentingų žmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Cichanouskaja: už šio išpuolio slypi A. Lukašenkos režimas13
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja įsitikinusi, kad išpuolis prieš baltarusišką parduotuvę Vilniuje įvykdytas Minsko režimo užsakymu. ...
-
Į kampą spaudžiami ministrai: ar pavyks išsaugoti postus?7
Prezidentui ir premjerei trečiadienį planuojant aptarti galimus pokyčius Vyriausybėje, daugiausiai šalies vadovo kritikos susilaukiantys žemės ūkio bei sveikatos apsaugos ministrai tikina nejaučiantys nerimo, kad jau šią savaitę gali b...
-
I. Šimonytė apie gandus, esą Lietuvai buvo pasiūlytas transporto eurokomisaro portfelis: tai netiesa6
Viešam debatui dėl Lietuvos kandidato į Europos Komisiją (EK) sulaukiant vis daugiau dėmesio ir Vakarų žiniasklaidoje, premjerė Ingrida Šimonytė neigia gandus, esą Vilniui buvo pasiūlytas konkretus eurokomisaro portfelis, kurio neva buv...
-
Po skandalo dėl egzaminų rezultatų I. Šimonytė išsakė lūkestį naujajam NŠA vadovui
Po skandalo dėl abiturientų egzaminų rezultatų, premjerė Ingrida Šimonytė viliasi, jog rugsėjo pradžioje pasibaigus Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovo konkursui pavyks atsirinkti kandidatą, kuris „gebės sustyguo...
-
Lietuva Briuseliui skundžia Vengrijos sprendimą palengvinti atvykimo sąlygas rusams9
Lietuva Europos Komisijai (EK) skundžia Vengrijos sprendimą palengvinti atvykimo į šalį tvarką Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ir teigia, kad toks žingsnis kelią grėsmę Europos Sąjungos (ES) saugumui. ...
-
L. Kasčiūnas atkirto pareigas palikusiam V. Rupšiui: ne pagalius į ratus reikia kaišioti9
Kadenciją baigusiam kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui pažėrus kritiką dabartinei Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybei, ministras Laurynas Kasčiūnas sako turintis pastabų ir pačiam generolui. Politikas leidžia suprasti, kad V....
-
Prezidentas su premjere Vyriausybės atnaujinimą aptars trečiadienio popietę2
Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienio popietę ketina susitikti ir aptarti galimus pokyčius Ministrų kabinete. ...
-
Prezidentas paskyrė 12 naujų ambasadorių2
Prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė 12 naujų Lietuvos ambasadorių, tarp jų – Lenkijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, atstovą Europos Sąjungoje (ES). ...
-
Prezidento patarėjas: prezidentas nėra matęs plano B dėl vokiečių brigados
Vokietijos brigada Lietuvoje pilną kovinį pajėgumą turi pasiekti 2027 metų pabaigoje, prezidentas Gitanas Nausėda nematė jokio plano B dėl jos dislokavimo, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys...
-
Olimpiadoje viešintis G. Nausėda: tikiuosi, kad naujai Vyriausybei sportas rūpės labiau11
Paryžiuje vykstančiose olimpinėse žaidynėse viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu Lietuvos sportui kyla iššūkiai dėl prastos vadybos ir valstybės paramos. Todėl šalies vadovas viliasi, kad po spa...