Paslaptingos akys

Prieš porą savaičių Registrų centre užregistruotas naujas vardas – Lietuvos regionų partija. Tiesa, tai ne nauja, o persivardijusi Socialdemokratų darbo partija. Ji pakeitė ne tik vardą, bet ir pirmininką, programą, įstatus, taip pat ir logotipą. 2018-aisiais daugiausia iš ekssocialdemokratų susitvėrę socialdarbiečiai jam buvo pasirinkę tarptautinį socialdemokratų simbolį – rožę, tačiau jiems labiau prilipo ūsuotų bebrų pravardė. Nors taip siekta juos pašiepti, šie parodė gerą humoro jausmą: oficialiu logotipu liko rožė, bet bebrą jie paskelbė savo simboliu, juo ėmė puošti savo suvenyrus, sveikinimo atvirukus. Politikos bebrai atliko ir šviečiamąjį darbą: paaiškino, kad ūsuotų bebrų nebūna, o šiaip jie labai naudingi ekosistemai, be to, statytojai, o ne griovėjai.

Tačiau nei rožė, nei bebras rinkimuose nepadėjo – partija liko Seimo užribyje, trys mandatai laimėti tik vienmandatėse apygardose. Socialdarbiečiai ėmėsi permainų.

"Orientuosime spręsti regionų problemas, o jų daug. Kadangi keičiasi partijos pavadinimas, pakeitėme ir programines nuostatas, įstatus. Bebriukas Regionų partijai irgi nelabai tinka. Naujame partijos logotipe pavaizduoti penki regionai – Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija, Mažoji Lietuva, taip pat ateities, vilties, žvilgsnio simboliai. Ženklas originalus, šiuolaikiškas, labai gražus", – mano naujasis partijos pirmininkas Seimo narys Jonas Pinskus.

Kad logotipas netradiciškas, niekas nesiginčija. Daugiau spėlionių, kodėl Lietuvos regionai suskaldyti ir kieno ten akys – ar ne partijos pirmininko žmonos Širvintų merės Živilės Pinskuvienės? J.Pinskus sako, kad kai kas ten įžvelgia vyro, kai kas – moters žvilgsnį, kas liepsną – vilties simbolį, kiti kryžių – kiekvienas pamato, ką nori pamatyti.

Patinka: Regionų partijos naujam pirmininkui J.Pinskui naujas A.Andruškos sukurtas logotipas atrodo originalus, šiuolaikiškas ir labai gražus. / M. Mikulėno nuotr.

Partijos emblemą sukūrusi Agnė Andruška feisbuke prisistato kaip buvusi gydytoja, dabar – menininkė. Ji daro tatuiruotes, tapo. Paaiškinti, kaip kūrė Regionų partijai logotipą, pati ji atsisakė. Tad kodėl pasirinkta būtent ji, paaiškino partijos pirmininkas J.Pinskus. Pasak jo, nutarus keisti partijos pavadinimą, o kartu ir simboliką, iki suvažiavimo laiko nebuvo daug. O A.Andrušką jau iš anksčiau žinojo kaip dailininkę, surengusią nemažai parodų. "Ji persikraustė iš Vilniaus į Širvintas ir sakosi čia puikiai besijaučianti. Dar studijuodama mediciną ir jau pradėjusi dirbti gydytoja ji jautė pašaukimą dailei. Kiti turi dailininko diplomą, bet šioje srityje lieka nuliai. Bet būna ir atvirkščiai. Mums patinka jos kūryba – nestandartinė, išsiskirianti. Mūsų šeima įsigijo keletą jos paveikslų. Prieini – matai viena, kitas – kitką, priverčia susimąstyti. Mūsų tikslas ir buvo, kad nebūtų bebriukas, gandriukas ar kregždutė, norėjosi išskirtinumo, ir mums tai pavyko", – pasakoja J.Pinskus.

Pasak jo, projektą pateikus diskusijoms partijos skyriuose, nuomonių buvo įvairių. Bet daugumai patiko, o suvažiavimas balsavimu jam pritarė. Partija pasigamino daug atributikos su šiuo logotipu. "Atrodo fantastiškai, išskirtinai, atspindi, kad turime gražų, su viltimi rytojų ir žiūrėsime į visus regionus, nes labai svarbu, kad būtų mažinama atskirtis", – sako J.Pinskus.

Tradicijoms – šimtmečiai

"Kalbant apie ženklodarą, taip pat ir partijų, neišeitų kalbėti apie grožį, atsietą nuo simbolikos. Nuo seno žmonės savo komunikacijoje tam ir kūrė simbolių sistemas, kad tas vaizdinys būtų suprantamas daugeliui", – aiškina Heraldikos komisijos narys Dailės akademijos profesorius, daugybės miestų, miestelių ir kitų herbų, ženklų autorius dailininkas Rolandas Rimkūnas. Ji pateikia kad ir tokį pavyzdį: negalima sugalvoti, pavyzdžiui, tualetą imti žymėti kokiu brūkšneliu. Visi klaidžiotų ieškodami, nes niekas tokio ženklo nesuprastų, nors dizaineris ir aiškintų, koks jis gražus ir originalus.

Ženklodaros ekspertas primena, kad simbolių sistemų buvo ir yra įvairių, viena pirmųjų – heraldinių. Ji atsirado ne iš grožio, o iš karinių dalykų: mūšio lauke spalvų kontrastai, piešiniai buvo pagrįsti tuo, kad jie būtų kuo geriau matomi, o informacija – kuo greičiau suprasta. Kariniai heraldiniai ženklai vėliau plėtojosi ir į universitetų, miestų ženklodarą, neaplenkė ir partijų. Šių tradicijų ir simbolių prasmių laikomasi ligi šių dienų.

Nuo seno žmonės savo komunikacijoje tam ir kūrė simbolių sistemas, kad tas vaizdinys būtų suprantamas daugeliui.

Dabartinės partijos kildinamos iš britiškos XVII a. tradicijos. Toriai – dabartinių konservatoriškų partijų ištakos. R.Rimkūnas primena, kad pirminė jų simbolika buvo juodasis ąžuolas, savo vainiku apgaubiantis karūną. XVII a. torių spalva buvo juoda ir mėlyna, o spalvos labai svarbios išskiriant partijų identitetą.

Dabartinė britų konservatorių partija pasiliko ąžuolo simbolį, tik jis britų vėliavos siluete, o mėlyna spalva atsirado medžio piešinyje.

R.Rimkūnas giria, kad ir nemažai Lietuvos partijų laikosi šimtmečiais galiojusios simbolikos, priskiriamos vienai ar kitai politinei krypčiai. Štai Lietuvos konservatorių – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skiriamoji spalva – mėlyna, iš britiškosios tradicijos.

Simboliu jie pasirinkę kregždutę. Tačiau net partijos patriarchas Vytautas Landsbergis yra sakęs, kad neatsimena, kas ją pasiūlė, bet visiems patiko. "Kregždutė – geras pasirinkimas. Tai aukštai skrendantis, laisvas, migruojantis po visą Europą paukštis. Ir Lietuvos konservatoriai nėra lokali partija, turi partnerių kitose valstybėse", – lygina R.Rimkūnas.

Beje, pirminis konservatorių logotipas buvo Gedimino stulpai su ąžuolo, tradicinio britų konservatorių simbolio, lapais.

Nenori būti vėžliu

R.Rimkūno vertinimu, tinkamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pasirinkimas – gandriukas ant žalio (ar ant trispalvio) valstybės žemėlapio kontūro: "Gandras – lietuviškas sparnuotis, kasmet parskrendantis į kaimą, jis neperi kur Vilniuje ant Šventų Jonų bažnyčios stogo, tad labiau asocijuojasi su kaimu."

Dailininkas giria, kad tiek konservatoriai, tiek "valstiečiai" pasirinko tokius taikius paukščius. Blogiau, jei tai būtų meška ar liūtas. Štai meška – "Vieningosios Rusijos" partijos logotipe.

Heraldikos komisijos narys dailininkas Nerijus Treinys priduria, kad kregždutė heraldikoje – labai geras ženklas, kuris asocijuojasi su namų kūrimu, rūpinimusi jais ir šeima, kaip ir gandras, kurį pasirinko LVŽS, reiškia šeimą, pastovumą.

Tinka: LVŽS gandriukas ant žalio valstybės žemėlapio kontūro atitinka jų kryptį: tai lietuviškas sparnuotis, kasmet parskrendantis į kaimą, tad labiau asocijuojasi su kaimu, kur gyvena daug šios partijos rėmėjų. / Partijos nuotr.

Jis pabrėžia, kad paukščio ar gyvūno simbolika nuo senų laikų svarbi, o tam tikros jų savybės turėtų nusakyti to darinio ar partijos savybes, sietis su kokia idėja. N.Treinys primena, kad jau viduramžiais atvaizduojant gyvūną buvo lyg daroma paralelė su herbo savininku. Todėl kai kurie paukščiai ir gyvūnai heraldikoje net nenaudojami, pavyzdžiui, vėžlys, nes kuris bajoras norėtų būti siejamas su jo lėtumu. Heraldikoje yra ir fantastinių gyvūnų, pavyzdžiui, pegasas – žirgas su sparnais. Toks ženklas transliuoja dvi mintis: žirgas – tai grožis, galia, o sparnai – tai kūryba.

Beje, pasaulio partijų simboliuose pasitaiko kuo įvairiausių gyvūnų ar paukščių. JAV respublikonai savo simbolikoje nuo seno naudoja dramblį, demokratai – asilą.

Socialdemokratų rožė

R.Rimkūno vertinimu, gerą ženklą turi ir Socialdemokratų partija (LSDP) – rožę raudoname fone. Šis socialdemokratų simbolis siekia XIX a. Prancūzijos revoliuciją. Raudona heraldikoje – žemės spalva, bet fiziologiškai – kraujo, tad asocijuojasi su kova, mūšiais, drąsa, pasiaukojimu, revoliucija. Krikščionybėje raudona spalva, kaip ir rožė, siejama su kančia – per spyglius, kančią iškovotas pergalės žiedas. Socialdemokratai šią spalvą sieja su revoliucijos simboliu, drąsa, narsa, pralietu krauju už darbininkų klasę. Šį simbolį naudoja ir britų leiboristai, kitos Europos socialdemokratų partijos.

Vieningi: LSDP rožė – ir kitų Europos socialdemokratų simbolis. / M. Mikulėno nuotr.

Kiek pati Lietuvos socialdemokratų rožė originali, pasak R.Rimkūno, nesvarbu, juolab originalumas ženklodaroje dažnai nėra pranašumas, nes jei būsi labai originalus, gali būti neatpažįstamas, ir tai jau trūkumas. Originalumas dažniausiai pasireiškia mažose detalėse.

Spalvų margumynas

R.Rimkūno vertinimu, dar vienas socialdemokratų ženklo pranašumas, kad jis pagal spalvas – baltą ir raudoną – siejasi su valstybės herbu, o tradicinių partijų simbolika europinėje tradicijoje neretai susijusi su valstybine simbolika ir dažniausiai per spalvas. Rinkodaros prasme spalvų identifikavimas tiek valstybės institucijoms, tiek ir bendrovėms labai svarbus. Kuo mažiau spalvų, tuo greičiau identifikuojame. Štai Lenkijoje baltą ir raudoną – valstybės herbo ir vėliavos spalvas – savo logotipuose naudoja ir pagrindiniai bankai, partijos.

Lietuvos valstybinė simbolika spalviniu atžvilgiu kiek komplikuota. R.Rimkūnas aiškina kodėl. Lietuvos herbe esantis Vytis – iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų: baltas raitelis raudoname lauke, skydas mėlynas, Jogailaičių kryžius geltonas. 1918-aisiais kuriant pasirinkta ne istorinė vėliava su Vyčiu raudoname fone, ir tai buvo logiška, nes kūrėsi nauja demokratinė valstybė, formuojama tautiniu pagrindu. Be to, daug kam nepatiko raudona spalva, nes ji asocijavosi su socializmu ir komunizmu. Norėjosi tautinio simbolio. Iš pradžių svarstyta žalia ir raudona, nes jos dominavo tautiniuose drabužiuose ir juostose, bet dar pridėta geltona, kad vėliava būtų gyvesnė ir simbolizuotų aušrą.

R.Rimkūnas aiškina, kad taip spalvinėje skalėje ir atsirado tiek daug spalvų. Tad lenkų simbolių komunikacijoje – dvi, o mūsų – net penkios spalvos. Dailininkas pasakoja daręs nedidelį tyrimą, kaip atrodo Lietuvos sporto, bankų ir kiti ženklai: "Spalvų begalė. O jei dizaineris mažiau mąstantis apie bendrą valstybės įvaizdį, dar ką įpaišo. Atrodome labai margai. Identiteto paieškos per ženklodarą nelengvos."

Beje, žalia spalva, kurią naudoja net kelios Lietuvos partijos, mums – atgimimo, visoje Europoje – žaliųjų partijų spalva, nes šioms partijoms prioritetas – gamta, ekologija.

Bet, pastebi heraldikos ekspertas N.Treinys, istoriškai žalia spalva labiausiai siejama su islamu: Europos heraldikoje pagal dažnumą ji sąrašo pabaigoje, o islame – pirma.

Naujieji pavyzdžiai

Tradiciškai liberalų spalva – geltona. Kai kas aiškina, kad tai dėl asociacijos su auksu, nes juo padengtos valiutos, o liberalai kildinami iš britiškosios XVII a. tradicijos – vigų partijos, kuri atstovavo naujajai buržua, bankininkams.

Nauja: Liberalų sąjūdžio logotipas sulaukia kritikos, kad jame per daug figūrų, jos susmulkėjusios. Bet jis įsimintinas, o spalviškai artimas liberalų tradicijoms. / Partijos nuotr.

Bet, aiškina R.Rimkūnas, heraldikoje geltona spalva, tiksliau, auksinė, reiškia ne materialųjį, o dvasinį turtą, kuris išgaunamas per kančią.

Lietuvos liberalų sąjūdis taip pat naudoja artimą geltonai, labiau oranžinę spalvą. Jos fone – grupės žmonių siluetai, dėl to logotipas sulaukia kritikos, kad jame per daug figūrų, jos susmulkėjusios. "Liberalų logotipas neturi ženklodaros tradicijų elementų, tai naujosios ženklodaros pavyzdys. Bet logotipas įsimintinas", – vertina R.Rimkūnas.

Kitos liberaliosios – Laisvės – partijos ženklas – rožiniame fone geltonas užrašas "Laisvė" ar, atvirkščiai, – rožinės raidės geltoname fone. "Atrodo kaip ranka užrašyta, dar šauktukas. Lyg plakatas. Bet kodėl ne, neblogai padaryta", – mano daugybę ženklų sukūręs R.Rimkūnas.

Pasak Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės, ryški rožinė spalva šalia geltonos pastaruoju metu populiarėja tarp Europos liberalų. Rožinė siejama ir su feminizmu.

Tendencija: pasak Laisvės partijos pirmininkės A.Armonaitės, ryški rožinė spalva šalia geltonos pastaruoju metu tampa vis populiaresnė tarp Europos liberalų. / M. Mikulėno nuotr.

Rinkodaros strategija?

R.Rimkūno vertinimu, TS-LKD, LSDP, LVŽS logotipai gana lakoniški, turintys labai aiškią, suprantamą simboliką, įsimintini liberaliųjų partijų ženklai, profesionaliai sukurtas Darbo partijos logotipas. "Tačiau kai kurių netradicinių partijų ir ženklodara grindžiama karčiamų ar vienadienių rinkodarinių įvykių strategijomis", – apgailestauja R.Rimkūnas.

Jo vertinimu, Regionų partijos ženklo autoriai tikrai nežiūrėjo į ženklų kūrimo tradicijas, ištakas, atpažįstamumą. "Veidas, trispalvis žemėlapis – visko daug, liaudiškas stilius ant kičo ribos. Prie ko ten moteris? Gal kieno žmona? Gal kažkam atrodys, kad partija kovoja už moteris? Penki regionai, bet jie nesulipę, išskaidyti. Ženklas teigia, kad reikia skaldyti Lietuvą", – ženklodaros eksperto manymu, ir dizaino, ir simbolikos prasme jis sukurtas neprofesionaliai, negalvojant apie ilgalaikę ateitį, sąsajas su demokratiniu pasauliu.

Ženklas originalus, bet tai ne pranašumas. Pasak dailininko, galima ir su auliniais batais ateiti į priėmimą ir sakyti, kad esi originalus. Ir tikrai atrodysi originaliai.

Jei mąstome apie valstybę ir ją suvokiame kaip tam tikrą kultūros ir ekonomikos pažangą, reikėtų studijuoti ženklodaros tradicijas.

Bet, pripažįsta ženklodaros ekspertas, šis logotipas gali būti ir sėkmingas, jei taikomasi į vietinį elektoratą, kurio kultūrinis laukas yra tam tikro lygio. "Gal ir buvo toks tikslas? Liaudies ir kičinio meno junginys gali rasti savo vartotoją, nes žmonės tokį vartoja, jis gali būti priimtinas", – sako R.Rimkūnas ir priduria, kad ponių su rožių žiedlapiais portretai parduodami geriau nei koks Petras Repšys.

Asociacija su naciais

Vis dėlto liūdniausiu pavyzdžiu Lietuvos ženklodaroje Heraldikos komisijos nariai R.Rimkūnas ir N.Treinys įvardija jau nebeegzistuojančios "Tvarkos ir teisingumo" simboliką. "Vėliau apkaltos būdu iš posto pašalintas prezidentas Rolandas Paksas buvo nusipaišęs savo partijai erelį, kuris labai panašus į Vermachto simbolį. Kodėl partija nusipiešia tokį simbolį, galime tik spėlioti. Bet paskui ir vyko gana liūdni dalykai, kurie žemino mūsų prezidentūrą kaip instituciją. Simboliką reikia rinktis jautriai, nes paskui galima ja manipuliuoti", – pabrėžia R.Rimkūnas.

Neliko: liūdniausias pavyzdys Lietuvos ženklodaroje – jau nebeegzistuojančios „Tvarkos ir teisingumo“ logotipas, kėlęs asociacijų su Vermachto simboliu. / Partijos nuotr.

N.Treinys aiškina, kad heraldikoje erelis – paukščių karalius, pats galingiausias, plėšrūnas. Tačiau "Tvarkos ir teisingumo" logotipas kėlė asociaciją su naciais, o simboliui pasirinkti tokias asociacijas keliantį ženklą labai rizikinga. "Bet tos R.Pakso partijos idėja ir buvo – ateisiu ir padarysiu tvarką", – primena N.Treinys.

Panašią į nacių simboliką naudojusios partijos dalis transformavosi į "Laisvę ir teisingumą", dabar jų logotipe – Vytis, spalvos – mėlyna ir geltona. R.Rimkūnas stebisi: "Po konotacijos su nacių simbolika tie patys žmonės save bando identifikuoti su Vyčiu. O spalvos – viena nuo seno yra tradicinė konservatoriams, kita – liberalams." Taigi ir nesuprasi, kokį savo partijos kodą siunčia ši partija.

Vytis – visų

Maža to, pabrėžia R.Rimkūnas, valstybės simbolika – herbe esantis raitelis, Vytis priklauso mums visiems, nepriklausomai nuo partiškumo, ir kuriai vienai partijai jį savintis – tai lyg pasakymas, kad ji labiau myli valstybę nei kiti. Pagal tokią analogiją britų partijų logotipuose turėtų būti leopardas ar JAV – erelis, bet ten elgiamasi santūriau. Tiesa, Lenkijos herbo erelis įvairiomis modifikacijomis dažnas šios šalies partijų simboliuose.

N.Treinys primena, kad Lietuvos herbo ir valstybės vėliavos įstatymuose reglamentuota, kur galima naudoti valstybės simbolius – Gediminaičių stulpus, dvigubą kryžių ir vėliavą. Jei juos norima naudoti logotipuose, reikia derinti su Heraldikos komisija, kad jie nepatektų į netinkamą kontekstą. Beje, be suderinimo su Komisija, trispalvės negalima naudoti tik tuo atveju, kai ji vaizduojama kaip tikra vėliava – aiškus stačiakampis su geltona-žalia-raudona juostomis be tarpų. Bet vėliavos spalvas galima naudoti kaip nori.

Tačiau, apgailestauja N.Treinys, tokie reikalavimai įstatyme numatyti valstybės institucijoms, bet ne partijoms. Įstatymas turėtų galioti ir joms.

Partijų ženklai, visų pirma, reprezentuoja jas, bet ir visos valstybės politikus. Ženklodaros ekspertas R.Rimkūnas pabrėžia: "Jei mąstome apie valstybę ir ją suvokiame kaip tam tikrą kultūros ir ekonomikos pažangą, reikėtų studijuoti ženklodaros tradicijas, gilintis į simbolių prasmę ir ženklus kurti profesionaliai."