„Manau, jis (A. Anušauskas – BNS) negali tapti (komiteto pirmininku – BNS)“, – žurnalistams po koalicinės tarybos susitikimo sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.

„Laisviečių“ pirmininkė Aušrinė Armonaitė žurnalistams sakė, kad A. Anušauskas „gal galėtų dirbti jau kitame komitete“.

„Jeigu ta veikla (krašto apsaugos srityje – BNS) ne visai tenkino iki galo, gal galima išbandyti save kitoje srityje“, – teigė A. Armonaitė.

„Neatmetame galimybės, kad gali įvykti Seime ir platesnė rokiruotė – komiteto vadovaujanti pozicija atitekti kažkam iš koalicijos partnerių. Jei tuo keliu nueitume, Laisvės partija galėtų prisiimti šitą atsakomybę“, – pridūrė ji.

Premjerė pirmadienį pareiškė, kad atsistatydinančiam ministrui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Laurynui Kasčiūnui būtų logiška susikeisti pareigomis.

A. Anušauskas praėjusią savaitę sakė būtent tokio pasiūlymo sulaukęs iš ministrės pirmininkės.

Seimo komiteto pirmininkus skiria Seimas paprastąja balsų dauguma, prieš tai kandidatūrą patvirtinus minimame komitete.

A. Armonaitė teigė besitikinti, kad po valdančiosios koalicijos partnerių abejonių konservatoriai nesiūlys A. Anušausko skirti NSGK pirmininku.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė žurnalistams sakė, kad dėl NSGK pirmininko galimi įvairūs variantai, o ir jos frakcijoje yra daugiau žmonių, šiuo metu dirbančių paprastais šio komiteto nariais ar apskritai įsitraukusių į krašto apsaugos reikalus.

„Palaukime dar keletą dienų. aš manau, kad čia situacija išsispręs vienaip ar kitaip“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Ministras – premjerės pasirinkimas

I. Šimonytė teigia, kad A. Anušauskui pasiūlė trauktis dėl pernelyg mažo aktyvumo svarbiausiais pastarojo meto krašto apsaugos sistemos klausimais.

Ji žada naują kandidatą į ministrus pateikti antradienį, tačiau jo dar neįvardija, o prezidentas Gitanas Nausėda susitikti su L. Kasčiūnu planuoja trečiadienį.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad kritika dėl aktyvumo A. Anušauskui būnant ministru nereiškia, jog jis negalėtų dirbti už nacionalinį saugumą atsakingo Seimo komiteto pirmininku.

„Vykdomojoje valdžioje yra lūkestis tam tikro stiliaus ir jeigu premjerė renkasi poną Kasčiūną, ji, matyt, yra tą įvertinusi. Parlamentinės kontrolės dėmuo irgi yra svarbus, Anušauskas turi patirtį komitete ir pačioje gynybos ir saugumo sistemoje. Nematau čia jokios prieštaros“, – sakė konservatorė.

Mažųjų koalicijos partijų atstovai sakė neprieštarausiantys premjerės pasirinkimui matyti L. Kasčiūną ministru, bet pabrėžė vertybinius nesutarimus su juo žmogaus teisių klausimais.

L. Kasčiūnas pasisako už griežtą imigracijos politiką, balsuoja prieš vienos lyties asmenų partnerystę reglamentuojančius įstatymus.

„Matau asmenikai L. Kasčiūną kaip labai energingą darbštų politiką, tik esu įpareigota Laisvės partijos frakcijos pasakyti kitą labai svarbų dalyką, kuris mus neramina: tai tie politinių pažiūrų skirtumai, kurie yra labai dažnai priešingi“, – sakė A. Armonaitė.

Visgi ji pabrėžė, kad „čia yra premjerės pasirinkimas ir ji prisiims už tai atsakomybę, jeigu pateiks tą kandidatūrą“.

E. Gentvilas teigė, kad L. Kasčiūno kandidatūra į krašto apsaugos ministrus kelia pasitikėjimą, nepaisant kai kurių nuomonių skirtumų. Anot jo, L. Kasčiūno kompetencija gynybos klausimais „nekelia jokių abejonių“.

Ministrus Lietuvoje skiria prezidentas ministro pirmininko teikimu.