- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Seimas ragina tarptautiniu lygiu pripažinti Rusiją teroristine valstybe, o ten veikiančių politinių partijų narius įtraukti į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašus.
Už tokią rezoliuciją antradienį balsavo 114 parlamentarų, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.
„Visų pirma kviečiame Europos Sąjungą ir jos valstybės nares bendrais veiksmais išplėsti ES teisinę sistemą, pagal kurią valstybės būtų pripažįstamos terorizmą remiančiomis ir teroristines priemones naudojančiomis valstybėmis, raginame užtikrinti Europos Sąjungos sankcijų politikos įgyvendinimą užkertant kelią bet kokiam sankcijų apėjimui (...)“, – sakė rezoliucijos iniciatorius liberalas Raimundas Lopata.
„Išties pritariu jūsų rezoliucijos tekstui, kad ragina Lietuva Europą, bet turbūt Lietuva ir turi rodyti pavyzdį. Man tai nesuprantama, kaip iki šiol dar per Lietuvos teritoriją keliauja rusiškos dujos į Karaliaučių. Lietuva gauna pinigus, ima iš teroristinės Rusijos pinigus už tą tranzitą. Vokiečiai kažkaip tai sugebėjo susitvarkyti su „Nord Stream“. Kada Lietuva susitvarkys?“ – klausė „darbietis“ Artūras Skardžius.
Pagal priimtą dokumentą, Lietuvos Vyriausybei siūloma tarptautiniu lygmeniu kelti Rusijos pripažinimo terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe klausimą, o jos atsakomybės už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ar genocidą Ukrainoje bei Specialiojo Tarptautinio Baudžiamojo Tribunolo įsteigimo klausimus kelti ir spręsti tiek Europos Sąjungos, tiek viso demokratinio pasaulio lygmeniu.
Lietuvos Seimas dar pernai gegužę pripažino Rusiją terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe už pradėtą karą Ukrainoje ir ten vykdomus nusikaltimus.
Nauja rezoliucija taip pat Vyriausybė raginama ES lygiu siekti, kad už teroristinės valstybės veiksmus atsakytų partijos, tai yra partija „Vieningoji Rusija“, Rusijos komunistų partija, Rusijos liberalų demokratų partija, „Teisingoji Rusija“, o jų nariai turėtų būti įtraukti į ES sankcijų sąrašus.
Be to, siūloma griežtinti atsakomybę už tarptautinių sankcijų įgyvendinimą ir mėginimus jas apeiti, sukurti veikiantį nacionalinį kontrolės mechanizmą ir priemones, kurios užtikrintų ne tik dvejopo naudojimo prekių, bet ir galimai dvejopo naudojimo prekių arba jautrių technologijų, kurios gali būti panaudotos karinėms reikmėms, eksporto ir tranzito kontrolę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas JAV gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje9
Antradienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje. ...
-
A. Bilotaitė sako nesulaukusi aiškaus atsakymo iš prokuratūros dėl G. Nausėdos veiksmų8
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako nesulaukusi iš Generalinės prokuratūros aiškaus atsakymo, ar prezidentui Gitanui Nausėdai pirmajam pranešus apie Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą, tai nepakenkė ikiteisminiam tyrimu...
-
G. Nausėda apie etikos sargų išvadą dėl VSD komisijos: tuščiu baku toli nenuvažiuosi10
Seimo etikos sargams konstatavus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja, jog šios komisijos tikslas buvo jį dis...
-
G. Nausėda kirto A. Bilotaitei: melo kojos – trumpos25
Reaguodamas į Generalinės prokuratūros išaiškinimą dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kreipimosi, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „melo kojos trumpos“. Šalies vadovas taip pat ragina dėl jo pasisak...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie sprendimą dėl VSD pranešėjo komisijos: kai kurios išvados verčia šyptelėti3
Dalis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadų dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją, padarytų pažeidimų verčia šyptelėti, sako Seimo pirmininkė. ...
-
Siekis į karo technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones įveikė Seimo komiteto barjerą1
Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavim...
-
A. Armonaitė susitikime su JK ministru aptars glaudesnį bendradarbiavimą gynybos srityje9
Jungtinėje Karalystėje (JK) viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su šios šalies pramonės ir ekonominio saugumo ministru Alanu Maku aptars Ukrainos atstatymo ir glaudesnio dvišalio ekon...
-
Teismas: apie komiką O. Šurajevą komentavusi A. Širinskienė nepadarė pažeidimo
Regionų administracinis teismas antradienį paskelbė tenkinantis parlamentarės Agnės Širinskienės skundą ir panaikinantis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) sprendimą, kuriuo buvo nutarta, kad apie komiko Olego Šurajevo pareigas &...
-
I. Vėgėlė apie santykius su Baltarusija: neturėsime kitokios išeities89
Kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė sako pasigendantis aiškios Lietuvos strategijos santykių su Baltarusija atžvilgiu. Jis mano, kad Vilnius turėtų siekti, jog Baltarusija išliktų buferine zona tarp Lietuvos ir Rusijos. Todėl advokata...
-
Prezidento patarėjas ragina diskutuoti apie branduolinį atgrasymą: dabar yra tinkama vieta ir laikas13
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys tikina, kad prasidėjusios diskusijos dėl branduolinių ginklų dislokavimo Lenkijoje yra reikalingos. Anot jo, tą skatina pasikeitusi Rusijos laikysena regione. ...