- Giedrius Gaidamavičius, Augustas Stankevičius (BNS) inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Gintautas Paluckas
-
Paluckas įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybai
-
Paluckas įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybai
-
Paluckas įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybai
-
Paluckas įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybai
-
Paluckas įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybai
-
Paluckas įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybai
-
Paluckas įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybai
-
Paluckas įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybai
-
Paluckas įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybai
-
Paluckas įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybai
-
Paluckas įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybai
-
Paluckas įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybai
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad jūros kabelių apsaugai vien Lietuvai reikia iki 34 mln. eurų, todėl tam būtinas Europos Sąjungos (ES) finansavimas.
„Realus poreikis, kuris šiandien yra suskaičiuotas, vien iš Lietuvos pusės būtų apie 32–34 mln. eurų pagal tai, kokią situaciją šiandien turime. Bet finansavimas, ar jis bus skirtas, ar ne, ar jis bus per ateinantį (ES finansinį – BNS) laikotarpį skirtas, mes tam tikrą laikotarpį ir iš savo pinigų galime finansuotis tuos dalykus, jeigu juos galėsime po to dengti ar susigrąžinti iš europinių fondų“, – po susitikimo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen sakė G. Paluckas.
„Čia daugiau yra pinigų srauto klausimas, bet politinio sprendimo reikia kuo greičiau“, – sakė premjeras.
Anot jo, pinigai reikalingi kabelių fizinei ir technologinei apsaugai.
„Kas sukuria žalą, tas ją turi ir padengti – čia, aišku, ilgi įrodinėjimo klausimai. Elektros kainų skirtumai – taip pat, dėl to ir kalbame apie papildomas linijas, kad vieną nutraukus, tos elektros kainos nešoktų į viršų, nes mes turime ir alternatyvas. Bet aš manau, kad tai suvokiama ir Europos Komisijos pirmininkei“, – sakė G. Paluckas.
Už energetiką ir būstą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Danas Jorgensenas bei už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius sekmadienį Vilniuje teigė, kad bus ieškoma sprendimų dėl ES paramos kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai būsimame daugiamečiame Bendrijos biudžete.
Apie tai, jog Lietuva sieks, kad būsimame 2028–2034 metų ES biudžete būtų skirtas finansavimas kalbelių Baltijos jūroje apsaugai anksčiau sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Ramūnas Dilba.
Sausį energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kartu Latvijos ir Estijos už energetiką atsakingais ministrais pasirašė bendrą kreipimąsi energetiką kuruojančiam eurokomisarui, kuriame informavo EK apie būtinybę stiprinti infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugą.
Reaguodama į incidentus, NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.
Energetinės infrastruktūros apsauga regione vėl tapo aktuali po to, kai Kalėdų dieną, kaip įtariama, diversijos metu buvo sugadintas povandeninis kabelis „Estlink 2“, kuriuo elektra tiekiama iš Suomijos į Estiją. Be to, žalos padaryta ir keturiems kitiems telekomunikacijų kabeliams tame pačiame regione.
Mastrichto kriterijai
G. Paluckas sako iš Europos Komisijos pirmininkės išgirdęs palaikymą idėjai lanksčiau vertinti Mastrichto kriterijus, jei biudžeto deficitas susidaro dėl išlaidų gnybai.
„EK prezidentė palaiko ne tik Lietuvos, bet ir panašių šalių poziciją, kad reikėtų interpretuoti skirtingai biudžeto deficito taisyklę, leidžiant lėšas gynybai ir, sakykime, kitoms reikmėms“, – žurnalistams sekmadienį sakė ministras pirmininkas.
„Laikiną laikotarpį būtų galima kriterijus vertinti lanksčiau“, – sakė G. Paluckas.
Europos finansų ministrai dar pernai sutarė, kad Europos Komisija papildomas išlaidas gynybai vertintų kaip faktorių, dėl kurių nebūtų nustatomas pažeidimas, jei biudžeto deficitas viršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vis tik šiuo metu dar trūksta teisinio aiškumo. Už gynybą ir kosmosą atsakingas komisaras Andrius Kubilius yra pažadėjęs jo siekti.
Finansų ministras Rimantas Šadžius praėjusių metų pabaigoje interviu BNS sakė, kad ieškant galimybių didinti finansavimą gynybai ir rizikuojant viršyti 3 proc. BVP valstybės biudžeto deficitą, Vyriausybė su EK ketina derėtis dėl išlygos.
Ji leistų viršyti Mastrichto kriterijais apibrėžtą deficito ribą su sąlyga, kad ateityje tai bus kompensuota papildomomis biudžeto pajamomis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaitaitis retorikos keisti nežada: kokį gamta sukūrė, toks ir esu
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad valdančioji koalicija pirmadienį turėjo „labai gerą“ pokalbį, tačiau tvirtino nekeisiantis savo retorikos. ...
-
Paluckas: nesusimušėme, išsiskirstėme taikiai
Valdančioji centro kairės koalicija yra tvari ir dirba toliau, pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio konstatavo premjeras Gintautas Paluckas. ...
-
Ministrė: iki 2030-ųjų nepavyks įvesti visuotinio šaukimo
Iki 2030 metų nėra realistiška įvesti visuotinio šaukimo, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. ...
-
Šakalienė: Rusijos kariniai pajėgumai tris kartus didesni, nei prasidėjus invazijai
Rusijos kariniai pajėgumai yra tris kartus didesni nei prieš trejus metus, kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. ...
-
Juknevičienė: padėtis sudėtinga, daug kas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų
Europos gynybos pramonės pajėgumų didinimas, ES reforma efektyvesniam darbui ir jos plėtra. Tokius pagrindinius akcentus pokalbyje su „Kauno diena“ išskyrė Europos Parlamento (EP) narė Rasa Juknevičienė ir pabrėžė, kad daug kas pr...
-
Politologai TS-LKD rinkimus vadina revoliucija partijai: ar prognozuoja vertybinius karus?
Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) pirmininku išrinkus buvusį krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną, BNS kalbinti politologai sako, kad tai rodo tam tikrą lūžį partijoje, tačiau nei vertybinių k...
-
TS-LKD pirmininku išrinktas Kasčiūnas: balsavimo rezultatai rodo permainų poreikį
Per Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimus beveik 80 proc. balsų gavęs 43 metų Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tai rodo permainų partijoje poreikį. ...
-
Konservatorių lyderiu išrinktas Kasčiūnas
Didžiausios opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – pirmininku išrinktas buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. ...
-
TS-LKD pirmininko rinkimuose dalyvavo apie 17 tūkst. narių ir rėmėjų
Didžiausios opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – lyderio rinkimuose dalyvavo apie 17 tūkst. partijos narių ir rėmėjų. ...
-
Stringa bausmių įgyvendinimo sistemos pertvarka
Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, susitikęs su teisingumo ministru Rimantu Mockumi, nurodė matantis trūkumų kadenciją baigusios Vyriausybės inicijuotos bausmių vykdymo sistemos pertvarkos įgyvendinimo procese. ...