Rinkimų sąrašų nekelia

Žemaičiai ir vėl neturės galimybės balsuoti už Žemaičių partiją. "Esame šiek tiek prisnūdę, sutinku", – pripažįsta šios jau vienuolika metų egzistuojančios partijos pirmininkas Stasys Gvažiauskas, bet sako, kad ji neketina mirti – tik aktyvėti.

Paklausus, ar vis dėlto partija vykdo kažkokią veiklą, S.Gvažiauskas neabejodamas tikino, kad taip, daro viską, kaip priklauso, o rinkimai labiau domina ne Seimo, bet savivaldybių. Tačiau pernai juose Žemaičių partijos vardo irgi nebuvo.

O jau 27-uosius savo gyvavimo metus pradėjusi viena seniausių Lietuvos partijų – "Jaunoji Lietuva", nors deklaravo turinti 2 tūkst. narių, tačiau iš jų šiemetiniuose Seimo rinkimuose kelia vienintelį kandidatą – partijos lyderį Stanislovą Buškevičių, kuris varžysis Kauno Savanorių vienmandatėje apygardoje.

"Kviečiu visus "Jaunosios Lietuvos" narius ir rinkėjus balsuoti tik už prof. dr. Vytauto Radžvilo vadovaujamą Nacionalinį susivienijimą. Sutarėme, kad "Jaunoji Lietuva" rinkimuose dalyvauja Nacionaliniame susivienijime. Taip pradedamas tautinių, krikščioniškų, patriotinių, valstybiškai mąstančių jėgų telkimasis", – feisbuke aiškina S.Buškevičius, Nacionalinio susivienijimo sąraše paprašęs paskutinio numerio.

Trys partijos rinkimuose dalyvaus pirmąkart. Laisvės partija ir Krikščionių sąjunga įsteigta jau turinčiųjų patyrimo politikoje, o filosofo V.Radžvilo Nacionalinis susivienijimas – tikri debiutantai.

Daugiamandatėje savo sąrašo nekelia ir Stanislovo Tomo vadovaujama Kovotojų už Lietuvą sąjunga, Dariaus Kuolio "Lietuvos sąrašas", bet ir vienmandatėse jų resursai, švelniai tariant, kuklūs: iš Kovotojų už Lietuvą sąjungos dėl Seimo mandato kovos tik keturi, o "Lietuvos sąrašo" kandidatų sąrašas baigiasi ties trimis.

Tarp Seimo rinkimuose kandidatus keliančių partijų nėra ir dar kelių mažai girdimų pavadinimų – Profesinių sąjungų centro, Krikščioniškosios demokratijos partijos (šios pirmininkas Eligijus Dzežulskis-Duonys kandidatuos Krikščionių sąjungos sąraše). Nėra Rusų sąjungos, o Rusų aljanso atstovai kandidatuos Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) sąraše. Sakalo Gorodeckio vadovaujama Tautininkų ir respublikonų sąjunga nutarė jungtis prie Centro partijos "Gerovės Lietuvos".

Skirtingų lygų žaidėjai

Nors aštuonios iš egzistuojančių partijų savo vardu sąrašų daugiamandatėje apygardoje neturės, ateisiantis rinkti būsimą Seimą pilietis pasirinkimui gaus tikrai ilgą septyniolikos pavadinimų sąrašą. Beje, jų registravimas neapsiėjo be detektyvo.

Registruotis bandė ir "Tvarka ir teisingumas", nors ši partija birželį priėmė sprendimą likviduotis, o dalis jos narių su buvusiu pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu priešakyje jau įsiliejo į naują politinę jėgą – "Laisvę ir teisingumą". Dėl buvusios "tvarkiečių" buhalterės ir finansininkės, kuri buvo atleista iš pareigų, galimai neteisėto bandymo užvaldyti juridinį asmenį užvaldant dokumentus R.Žemaitaitis net sakė kreipsęsis į teisėsaugą.

Partijų skyrybos, jungtuvės ar net mirtys – ne naujiena, bet didelės, dar šį kovą 10,5 tūkst. narių turėjusios, aštuoniolika metų (iš pradžių Liberalų demokratų pavadinimu) gyvavusios "Tvarkos ir teisingumo" išnykimas iš partijų žemėlapio – nedažnas atvejis. Bet taip jau nutinka, kai vieno lyderio partiją tas lyderis palieka.

Vyriausiajai rinkimų komisijai neregistravus apsišaukėlių "tvarkiečių", dar porai ketinusių dalyvauti partijų prisijungus prie kitų sąrašų, daugiamandatėje liko varžytis septyniolika. Tačiau jos – kaip iš trijų skirtingų lygų.

Kiek stipri partija, parodo ir jos sąrašo ilgis, ir geografinė aprėptis. Maksimalaus ilgio 141 pavardės sąrašą daugiamandatėje apygardoje ir po kandidatą visose – 71-oje – vienmandatėse rinkėjui siūlo vienintelė Socialdemokratų partija (LSDP). Beje, socialdemokratai vieninteliai ir pernai savivaldybių rinkimuose varžėsi visose savivaldybėse.

20 rinkimuose norinčių dalyvauti partijų – kaip iš skirtingų lygų. Vieninteliai G. Palucko vadovaujami socialdemokratai kelia maksimalų kiekį kandidatų, o kitos – vos vieną kitą.

Po maksimalų sąrašą daugiamandatėje suformavo dar penkios partijos: Darbo (DP), Liberalų sąjūdis (LLS), Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai (TS-LKD), LLRA-KŠS, bet jie neiškėlė kandidatų vienoje kitoje vienmandatėje, tiesa, kai kuriais atvejais dėl sutarimo nekonkuruoti su gimininga partija. LLRA-KŠS savo atstovus siūlo 36-iose vienmandatėse, kur daugiausia koncentruojasi tautinių mažumų rinkėjai.

Šios partijos (išskyrus LLRA-KŠS) turi ir daugiausia narių: LSDP – 16,6 tūkst., TS-LKD – beveik 14 tūkst., DP – 11,1 tūkst., LLS – 7,1 tūkst., LVŽS – 4,3 tūkst. Jos ir turtingiausios, ir populiariausios, ir daugiausia turinčios mandatų Seime ir savivaldybių tarybose.

Visai kita lyga – kitas trečdalis partijų, kurių dauguma vos perlipa nustatytą minimalią 2 tūkst. narių kartelę, o kai ji buvo perpus mažesnė – savo sąrašuose turėjo tik kiek daugiau nei 1 tūkst. narių. Apie jas beveik nieko negirdėti tarp rinkimų, bet ir rinkimuose daugelis jų aktyvesnės nebent vienoje kitoje savivaldybėje, o šeimų narių ir giminių pilni sąrašai – patys trumpiausi. Dabar, pavyzdžiui, Vaidoto Prunskaus Lietuvos liaudies partija daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškėlė 36 kandidatus, vienmandatėse – vos devynis, o Jono Varkalos "Drąsos kelias" atitinkamai 49 ir 7.

Juodųjų arkliukų nematyti

Dar vienas trečdalis rinkimuose dalyvausiančių partijų – naujos ar naujai susijungusios, kurių pajėgumą ir patikrins šie rinkimai. Šįsyk neprognozuojamas toks stebuklas, kaip kad 2016-aisiais, kai lig tol vos vieną mandatą turėjusi LVŽS iškovojo 54.

Tiesa, visiško stebuklo nenutiko: jau porą metų iki rinkimų palaipsniui augo Ramūno Karbauskio, o paskui ir jo vadovaujamos partijos reitingai. Nors iš dalies suveikė naujumo efektas (juk pastarąjį kartą partija Seimo rinkimuose buvo peržengusi kartelę senokai, 2004-aisiais, kai jai dar vadovavo Kazimiera Prunskienė), vis dėlto LVŽS pergalės negalima priskirti debiutantų sėkmei, kokia net kelerius rinkimus lydėdavo prieš pat rinkimus sutvertas partijas.

Neopranašų era prasidėjo 2000-aisiais, kai debiutuojanti rinkimuose Artūro Paulausko "Naujoji sąjunga" (socialliberalai) laimėjo 29 mandatus, po ketverių metų naujokai "darbiečiai" pelnė 39, 2008-aisiais Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija – šešiolika, 2012 m. ką tik užgimęs "Drąsos kelias" – jau tik septynis, o 2016-aisiais jokia nauja partija nesublizgėjo.

Belieka priminti, kad iš naujųjų pranašų įsitvirtino vieninteliai "darbiečiai" (nors ir jiems teko 2016–2020 m. politinį sezoną praleisti didžiosios politikos užribyje). Kiti visai išnyko arba vegetuoja, pavyzdžiui, 2012 m. rinkimų naujokai "Drąsos kelias" po ketverių metų tesulaukė 0,28 proc. rinkėjų paramos.

Idėjų burti plačią alternatyvą sisteminėms partijoms pasigirsta prieš kiekvienus rinkimus, tačiau dabar vadinamojo juodojo arkliuko nematyti, nors į tokią poziciją taikosi ne vienas naujas politinis darinys.

Trys rinkimų debiutantės

Šįsyk rinkimų debiutantės trys – Laisvės partija, Krikščionių sąjunga ir Nacionalinis susivienijimas. Prie tikrų naujokų tiktų priskirti tik pastarąjį.

Kovą įsteigtos partijos pirmininkas – gana radikaliais pareiškimais garsėjantis filosofas V.Radžvilas, o savo tikslu partija nurodžiusi "pakeisti tautos ir valstybės egzistencinę krizę sukėlusios ir Lietuvą išnykimo keliu link vedančios ligšiolinės raidos kryptį". Savo debiutiniams rinkimams Nacionalinis susivienijimas iškėlė 70 kandidatų daugiamandatėje ir 24 vienmandatėse apygardose, tarp kurių yra ir akademinės visuomenės atstovų, ir verslininkų, ir mokytojų, ir ūkininkų.

Seimo narės Aušrinės Armonaitės Laisvės partija – atskilėliai nuo Liberalų sąjūdžio ir aktyvūs, jaunesnės kartos visuomenininkai, įvairių sričių profesionalai. Nuo pernai birželio gyvuojanti partija sugebėjo suburti 74 kandidatų sąrašą daugiamandatėje ir 35-ių vienmandatėse apygardose.

Kiti du Seimo nariai, tik, skirtingai nuo A.Armonaitės, veteranai – ekskonservatoriai Rimantas Jonas Dagys ir Egidijus Vareikis šį vasarį įsteigė Krikščionių sąjungą. Ji kelia 103 kandidatus daugiamandatėje ir 62 vienmandatėse apygardose.

Dar viena nauja – Socialdemokratų darbo partija (LSDDP), 2018 m. atskilusi nuo socialdemokratų, pernai jau gavo rinkimų krikštą savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose. Laimėta nedaug – 24 mandatai vietos valdžioje ir nė vieno europinio. Dabar ši partija šešta pagal keliamų kandidatų skaičių.

Idėjų steigti naujas partijas buvo kur kas daugiau, bet tarpusavyje sutarti atskilusiems iš kitų partijų politikams, o dar ir suburti 2 tūkst. narių pasirodė neįmanoma misija.

Senos naujos partijos

Dar keli pavadinimai rinkimų biuleteniuose taip pat mirgės pirmąkart, bet tai kitaip persivardijusios jau egzistavusios partijos. Tai tampa nauja mada: užuot steigus naują partiją kitaip pervardyti jau egzistuojančią. Sutaupoma daug žmogiškųjų, laiko ir kitų resursų, bet tai akivaizdi  teisės aktų spraga.

Beje, rinkimuose gali dalyvauti ne mažiau kaip pusmetį iki rinkimų įsteigtos partijos, tačiau persikrikštijusioms tai negalioja.

Štai naujas pavadinimas partijų sąraše – "Lietuva – visų". Jos lyderis – Alytaus tarybos narys, visuomeninio rinkimų komiteto "Už Alytų" lyderis, verslininkas Tomas Pačėsas, anksčiau – gerai žinomas krepšininkas ir krepšinio treneris.

"Lietuva – visų" susikūrė ant Emigrantų partijos kurpalio. Nors buvo menkai girdima, o pastaruoju metu nedalyvavo net rinkimuose, ji turėjo per 4 tūkst. narių. Paklaustas, kur jų tiek randa, anuometis partijos pirmininkas Juozas Murauskas sakė: "Oro uostuose."

Tarp persivardijusios partijos 51 kandidato daugiamandatėje ir 25 vienmandatėse, akivaizdu, dauguma – ne iš oro uostų ir net ne iš partijos, o nepartiniai. Minėta, kad tai ir naujo pirmininko buvę kolegos krepšininkai, ir politologas Algis Krupavičius, ir muzikologas Viktoras Gerulaitis, ir žurnalistė Rūta Janutienė, žodžiu, tarpusavyje labai mažai ką bendra turėjusi kompanija, kuri tikisi tapti šių rinkimų netikėtumu.

Vietoj Laisvės sąjungos (liberalų), prie jos prisijungus daliai likviduojamos "Tvarkos ir teisingumo" ir Artūro Paulausko judėjimui "Pirmyn, Lietuva", atsirado Laisvės ir teisingumo partija. Dažniau vadinama Trijų muškietininkų, mat taip prisistatė trys jos lyderiai – politikos veteranai R.Žemaitaitis, Artūras Zuokas ir Artūras Paulauskas, ji susibūrė tik birželio pradžioje.

Beje, jai vienintelei iš naujokų sociologinės apklausos žada šansą peržengti 5 proc. barjerą. "Vilmorus" / "Lietuvos ryto" liepos mėnesio apklausoje, skaičiuojant apsisprendusiuosius, ji gautų 5,6 proc. paramą, o LSDDP – 4,7, Centro partija "Gerovės Lietuva" ir Laisvės partija – po 2,4, Krikščionių sąjunga – 0,9, likusios telpa į 0,2 proc.

Didelių ambicijų turi parlamentaro Naglio Puteikio Centro partija "Gerovės Lietuva", kuri iki metų pabaigos turėtų virsti Centro partija-tautininkais. Liepos pabaigoje paskelbta, kad ji į rinkimus eina vienu sąrašu su Tautininkų ir respublikonų sąjunga, bet jungiasi ne tik rinkimams. Vienytis kviečiami ir "Drąsos kelias", "Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai", "Jaunoji Lietuva", kiti. N.Puteikis žada, kad tai bus svarbiausia antisisteminė jėga jau šiuose Seimo rinkimuose. Bet kol kas visuomenės apklausos tokio proveržio nežada.

Kaip ir A.Juozaičio Kartų solidarumo sąjungai-Santalkai Lietuvai. Anksčiau vadinusis Pensininkų, ši partija sausį susiliejo su buvusio kandidato į prezidentus A.Juozaičio judėjimu. Jungtis ketino ir nuo R.Žemaitaičio atsiribojusi dalis buvusių "tvarkiečių", tačiau jungtuvės iširo. Naujai sulipdyta darinys kelia 41 kandidatą daugiamandatėje ir vos aštuonis vienmandatėse.

Turime lyg ir perteklinę pasiūlą, bet dominuoja didesnės, valstybės dotuojamos partijos, o žmonės sako nerandantys, už ką balsuoti, nes alternatyva labai silpna.

Veikė 77 partijos

Lietuvoje nuo nepriklausomybės atstatymo iš viso veikė 77 politinės partijos, skelbiama Teisingumo ministerijos tinklalapyje. Tiesa, kai kurios buvo tik vieno politinio sezono, o kartais ir ne viso. Dabar jų – 25 (neskaičiuojant likviduojamų), bet yra buvę ir per 40.

Partijų steigimo bumas kiek malšintas įstatymo reikalavimais. Pavyzdžiui, iki 1995 m. reikėjo apsispręsti dėl pristeigtų politinių jėgų statuso – būti partija ir dalyvauti rinkimuose ar tik judėjimu. Didintas steigėjų skaičius: iki 2005 m. tam užteko 400, po to – 1 tūkst., o nuo 2016-ųjų – 2 tūkst., tai iš partijų žemėlapio ištrynė kai kurias liliputes.

Partijos skilo, jungėsi, triumfą keitė fiasko. Štai 2013 m. Darbo partija buvo didžiausia valstybėje – turėjo net per 25,3 tūkst. narių. Tačiau kai iš valdančiosios partijos pozicijos 2016-ųjų Seimo rinkimuose rinkėjų ji buvo nustumta į didžiosios politikos užribį, per metus jos atsižadėjo net 4,7 tūkst. narių. Dabar darbiečių 11,1 tūkst., bet prie partijos vairo grįžus jos autoriui Viktorui Uspaskichui jie vėl ėmė kilti reitinguose, jiems rinkimuose prognozuojama trečia ketvirta vieta.

Dabar Seimo rinkimuose įprastai kandidatuoja apie dvidešimt partijų, tačiau kartelę peržengia apie šešias. "Turime lyg ir perteklinę pasiūlą, bet dominuoja didesnės partijos, o žmonės sako nerandantys, už ką balsuoti, nes alternatyva labai silpna. Susidariusi situacija, kad rinkimuose dalyvauja ir laimi vis tos pačios didžiosios politinės jėgos, kurios gauna valstybės dotaciją, tad finansinių resursų prasme jos stipresnės ir privilegijuotos konkurencinėje kovoje mažesnių atžvilgiu. Tai kiek suvaržo galimybę šioje rinkoje atsirasti daugiau žaidėjų", – mano Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologė prof. Jūratė Novagrockienė.

Pasak jos, dotacijos susieja partijas su valstybe, o ne pilietine visuomene, bijoma korupcijos, tačiau jos vis tiek yra. Politologės manymu, partijų finansavimo sistemą reiktų keisti.

Bet valstybė turi būti suinteresuota kažkiek reguliuoti partijų steigimąsi. Kai jų per daug, tai apsunkinta ir sprendimų priėmimą parlamente ar vietos valdžioje, ir rinkėjų pasirinkimą. Dabartinė 5 proc. balsų kartelė patekti į Seimą, jos vertinimu, optimali.

Beje, pasakoja J.Novagrockienė, Vakaruose anksčiau buvo mažiau partijų, o dabar panašiai, kaip pas mus, rinkimuose kandidatuoja keliolika. Jų skaičių padidino atsiradę euroskeptikų, kiti įvairūs radikalūs judėjimai, pavyzdžiui, prieš imigrantus, taip pat įvairių teisių – moterų lygių galimybių ar seksualinių mažumų gynėjai. "Kai visuomenėje atsiranda problema, ji gimdo judėjimą, gali atsirasti ir partija", – aiškina politologė.

Pavyzdžiui, ir Lietuvoje "Drąsos kelias" atėjo kaip vienos problemos partija. O šiuose rinkimuose neatsirado politinės jėgos, kuri sugebėtų politizuoti vieną ar kelias aštresnes problemas ir taip patraukti rinkėjus.

"Per COVID-19 kitos problemos nuėjo į antrą planą, bet ir anksčiau neatsirado kažkokios itin skaudžios Lietuvos visuomenei, nes dabartinė Vyriausybė valdė ekonominio pakilimo sąlygomis. Be to, dabar atsirado galimybė skolintis ir nekontroliuojamai disponuoti didžiulėmis lėšomis, kuriomis valdžia gali "užkišti" vieną ar kitą problemą. Aplinkybės buvo palankios valdantiesiems, ypač daug viešai matomiems koronaviruso pandemijos metu. Kitos, ypač naujos partijos dėl karantino neturėjo laiko išartikuliuoti visuomenei savo nuostatų, o dabar – vasara, visi nori pailsėti", – kodėl šįsyk nematyti ryškių neopranašų, aiškina J.Novagrockienė.

Tačiau nematyti ir akivaizdaus rinkimų favorito, tad jau dabar buriama, kiek partijos užsimerks prieš deklaruojamas vertybes, kad galėtų suburti valdančiąją koaliciją. Tiesa, baigėsi laikai, kai buvo aiški takoskyra: kas balsuoja už brazauskininkus, niekada nebalsuos už landsbergininkus. O 2000-ieji buvo lūžio taškas, kai nebeliko aiškios ideologijos partijų, galinčių laimėti daugumą Seime, ir prasidėjo koalicinis valdymas. Dabar, pasak J.Novagrockienės, ideologinis pasiskirstymas "kairė–dešinė" keičiasi, partijų supanašėjimas didžiulis ir vis labiau juntamas.

"Iki tol tik savivaldybėse darytos nuolaidos formuoti koalicijas nebe ideologinių vertybinių, bet pragmatinių interesų dominavimo pagrindu. Dabar kuo toliau, tuo labiau klimpstame į pragmatizmą, nes partijos nori būti valdžioje ir gauti postų", – konstatuoja politologė.

Remiantis dabartinėmis visuomenės apklausomis, mandatų pasiskirstymas tarp LVŽS ir TS-LKD gali būti panašus. "Ir čia gali prasidėti pragmatiniai mūšiai", – prognozuoja J.Novagrockienė.

Partija             Kandidatai apygardose     Daugiamandatėje/Vienmandatėse

Socialdemokratų partija                               141 / 71

Liberalų sąjūdis                                            141 / 70

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga                          141 / 67

Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai    141 / 69

Darbo partija                                                 141 / 65

Socialdemokratų darbo partija                      137 / 68

Žaliųjų partija                                                 126 / 56

Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 141 / 36

Krikščionių sąjunga                                        103 / 62

"Laisvė ir teisingumas"                                   123 / 37

Centro partija "Gerovės Lietuva"                     98 / 38

Laisvės partija                                                  74 / 35

Nacionalinis susivienijimas                               70 / 24

"Lietuva – visų"                                                 51 / 25

"Drąsos kelias"                                                  49 / 7

Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai   41 / 8

Liaudies partija                                                   36 / 9

Kovotojų už Lietuvą sąjunga                               0 / 4

"Lietuvos sąrašas"                                               0 / 3

"Jaunoji Lietuva"                                                  0 / 1

* Galutiniai Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir save išsikėlusių kandidatų sąrašai paaiškės pasibaigus kandidatų dokumentų patikrinimui. VRK juos skelbs likus mėnesiui iki rinkimų.

Šaltinis: Vyriausioji rinkimų komisija