Kroatijos ambasadorius Lietuvoje Krešimiras Kedmenecas teigia, kad Zagrebas sieks būti mažų šalių tarpininke.

„Turime rasti kompromisą tarp didesnių bei turtingesnių šalių ir mažesnių bei ne tokių turtingų šalių. Sprendimas turi būti tvarus visoms šalims“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė diplomatas renginyje Vilniuje, žyminčiame Kroatijos pirmininkavimo pradžią.

Užsienio reikalų viceministras Neris Germanas tvirtino, kad Lietuva tikisi solidarumo iš Kroatijos.

„Mes visada tikimės, kad tokios nedidelės šalys supranta viena kitą geriau nei didžiosios, nes jos turi panašių problemų. Kroatija – irgi, jau kalbant apie Mobilumo paketą, tas yra svarbu, nes jie irgi dalyvauja pervežimuose, transporto (sektoriaus – BNS) klausimuose“, – BNS tvirtino viceministras.

„Mes visada bandome ieškoti sąjungininkų ir šiuo atveju iš Kroatijos tikimės paramos, nes jie gerai supranta mus“, – pridūrė N. Germanas.

Mes visada bandome ieškoti sąjungininkų ir šiuo atveju iš Kroatijos tikimės paramos, nes jie gerai supranta mus.

ES valstybės narės gruodžio pabaigoje pritarė Mobilumo paketui, nepaisant Vidurio ir Rytų Europos šalių pasipriešinimo.

Anot diplomatinių šaltinių, Kroatija balsavo už naujas bendrijos taisykles vežėjams.

Dabar Mobilumo paketo svarstymas keliasi į Europos Parlamentą, jis turėtų prasidėti šių metų pradžioje.

Lietuva ir kiti kritikai tikina, kad privalomas vilkikų grąžinimas didins taršą keliuose ir nedera su Europos ambicijomis stabdyti klimato kaitą, be to, toks reikalavimas ypač nepalankus periferijoje esančioms šalims.

Lietuvos verslininkai ir Vyriausybės atstovai sako, kad griežtesnėmis taisyklėmis vežėjams Vakarų europiečiai siekia juos išstumti iš rinkos.

Vežėjų asociacija „Linava“ teigia, kad dėl Mobilumo paketo Lietuvos transporto sektorius patirs didžiulių nuostolių, jie labiausiai paveiks smulkias įmones, be darbo gali likti beveik 35 tūkst. sektoriuje dirbančių asmenų.

Vakarų europiečiai teigia, kad griežtesnės taisyklės užkirs kelią piktnaudžiauti ir pagerins darbuotojų padėtį. Tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija teigia, kad Rytų europiečiai nesąžiningai konkuruoja pigia darbo jėga, ir vadina tai „socialiniu dempingu“.

Pirmininkavimo simbolis

Minint Kroatijos pirmininkavimo ES pradžią, Vilniuje tautos patriarcho Jono Basanavičiaus paminklas papuoštas kaklaraiščiu – mados detale, kurios naudojimui pradžią davė kroatai.

„Prieš septynerius metus Lietuva pirmininkavo ES, iš jūsų patirties mes daug išmokome. Tikimės būti gera pirmininkaujančia šalimi, o tai reiškia būti geru derybininku, būti kukliam, būti tokiu, kuris savo pavydžiu gali parodyti, kas yra solidarumas“, – teigė Kroatijos ambasadorius Lietuvoje.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sakė, kad Kroatijos pirmininkavimo pradžia yra „svarbi diena mums visiems, didžiuojuosi ir džiaugiuosi drauge“.

„Prieš kiek daugiau nei metus, kai atidengėme šią skulptūrą mūsų tautos patriarchui Jonui Basanavičiui, turėjau svajonę, kad drauge su nauja skulptūra ši aikštė atgytų, skulptūra būtų atvira žmonėms, aikštė taptų populiaria vieta susitikti, švęsti. Šiandienos įvykis – puikus šios svajonės išsipildymas“, – sostinės savivaldybės pranešime cituojamas R. Šimašius.

Panaši kaklaraiščio užrišimo ceremonija šiandien vyksta ne tik Lietuvoje, mažiausiai dar 11-oje Europos miestų.

Kroatijos sostinėje Zagrebe, pagrindinėje miesto aikštėje, ant vicekaraliaus Josipo Jeličićiaus paminklo taip pat užrištas didelis raudonas kaklaraištis.

Kroatijos ambasadorius pabrėžė, kad pirmininkavimo metu jo šalies laukia daug iššūkių – „Brexitas“, derybos dėl būsimojo ilgamečio ES biudžeto, klimato kaitos problemos, migracijos klausimai.

„Viskas yra labai nenuspėjama, todėl nieko konkrečiai negaliu pasakyti. Žinoma, kiekviena pirmininkaujanti šalis nori įgyvendinti kuo daugiau darbų, bet iššūkiai, su kuriais susiduriame, yra visos Europos, o ne tik pirmininkaujančios šalies rūpestis“, – kalbėjo K. Kedmenecas.

Kroatija ES pirmininkaus iki liepos, po jos tai darys Vokietija.