- Milena Andrukaitytė, BNS; Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas trečiadienį galutiniu balsavimu pritarė Švedijos ir Suomijos narystei NATO.
Parlamentas priėmė įstatymus, kuriais patvirtino Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo.
Už Švedijos prisijungimą prie Aljanso balsavo 112 Seimo narių, vienas buvo prieš, už Suomijos narystę vieningai balsavo 111 parlamentarų.
Kviesdamas balsuoti už Švedijos prijungimą krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog Švedija atlaikė spaudimą, grasinimus iš Rusijos ir priėmė suverenų sprendimą.
„Norėčiau pasveikinti Švediją atlaikius tą spaudimą, kurį šalis patiria kaip suvereni valstybė, nes Rusija prieš gerą pusmetį išsakė aiškius ir konkrečius grasinimus ir NATO šalimis apie tai, kad jokia valstybė negalėtų ir neturėtų prisijungti prie NATO gynybinio aljanso (...). Ir aš sveikinu tą pasirinkimą, suverenios tautos priima suverenius sprendimus“, – posėdžio metu sakė A. Anušauskas.
Ministras taip pat kvietė balsuoti už Suomijos prisijungimą prie NATO, jam antrino ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.
Paskutinis dalykas, viliuosi, kad kitais metais, kai Vilniuje vyks NATO „summitas“, NATO narėmis bus ne 30, o 32 valstybės.
„(...) Suomijos apsisprendimas tokiu metu, ir vėl gi netylant grasinimams iš Rusijos, yra nepaprastai svarbus. Ir svarbus ne tik Suomijai, svarbus yra ir mums, nes NATO organizacija iš visų šalių reikalauja bendrų pastangų skiriant bendrus pajėgumus, numatant bendrą veikimą. Suomijos patirtis ir NATO šalių patirtys viena kitą labai reikšmingai papildys ir stiprins mūsų regiono, tiesą sakant, ir visos Europos saugumą“, – teigė A. Anušauskas.
„Labai džiaugiuosi dėl Suomijos apsisprendimo, dėl pačios tautos, valstybės apsisprendimo jungtis į NATO. Antra, sveikinu NATO kvietimą Suomijai tapti Aljanso nare ir neabejoju, kad Suomija bus patikima mūsų sąjungininkė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Paskutinis dalykas, viliuosi, kad kitais metais, kai Vilniuje vyks NATO „summitas“, NATO narėmis bus ne 30, o 32 valstybės“, – sakė URK pirmininkė.
Tuo tarpu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad Švedijai ir Suomijai jungiantis į NATO Lietuva tampa dar saugesne šalimi investicijoms.
„Prisijungti prie NATO nusprendusios valstybės į šią organizaciją ateina labiau ne kaip saugumo vartotojos, o kaip tiekėjos, turinčios modernias ir gerai organizuotas karines pajėgas – tai reikšmingai padidins saugumą visame Baltijos jūros regione“, – pranešime spaudai teigė ji.
„Iš tikrųjų ilgą laiką nematėme NATO plėtros arba atrodė, kad ji tikrai bus sustojusi, ir netgi galbūt kai kas sakė ar manė, kad, išsigandus Rusijos pradėto karo, ta plėtra nėra įmanoma. Manau, kad viena didžiausių pergalių prieš Putino Rusiją būtent yra tai, kad mūsų regionas stiprėja, nes Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO yra ne tik apie jas, tai yra apie visą mūsų regioną. Lietuva dėl šio sprendimo yra saugesnė, Baltijos regionas yra saugesnis, pati NATO yra stipresnė“, – trečiadienį Seime žurnalistams teigė Gabrielius Landsbergis.
Ministras pabrėžia, kad Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins ne tik saugumą regione, bet ir visą Aljansą.
„Abi valstybės yra tai, ką mes vadiname ne tik saugumo recipientai, gavėjai, bet jie yra ir saugumo donorai. Tai reiškia, kad jie dalinsis kuriamu saugumu su kitomis regiono valstybėmis ir visu Aljansu. Tai yra labai stipri žinia ir turbūt per ilgus dešimtmečius NATO žengė labai didelį žingsnį į priekį“, – pridūrė jis.
Siekiant kuo greičiau priimti sprendimus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso, liepos viduryje buvo sušaukta neeilinė Seimo sesija. Ji baigiasi trečiadienį.
Prisijungimo protokolai įsigalios, kai visos NATO valstybės narės praneš Jungtinių Valstijų vyriausybei, kad jiems pritaria.
Tam įvykus, Aljanso generalinis sekretorius visų NATO narių vardu nusiųs Suomijos ir Švedijos vyriausybėms formalius kvietimus prisijungti prie organizacijos.
Suomija ir Švedija NATO narėmis taps savo prisijungimo dokumentų deponavimo JAV vyriausybei dieną, nurodoma Užsienio reikalų ministerijos parengtame aiškinamajame dokumente.
Suomija ir Švedija pareiškė norą stoti į NATO po to, kai Rusija vasarį įsiveržė į Ukrainą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Rusijos veiksmai Juodojoje jūroje neigiamai veikia pasaulinį maisto saugumą
Vykstant į Ukrainos uostus ir grūdų saugyklas nukreiptiems Rusijos kariniams veiksmams, kyla pavojus aprūpinti visą pasaulį maistu, sakė prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliu dalyvavęs Rusijos trečiajame Tarptautiniame maisto saugumo viršūni...
-
Seimo Ateities komiteto pirmininkas turės du pavaduotojus6
Parlamentarai svarstys Statuto pataisas, leisiančias Seimo Ateities komiteto pirmininkui turėti du pavaduotojus. ...
-
Valkatoms atrodo, kad tai yra daug: aktorius G. Savickas sureagavo į E. Gentvilo žodžius63
Politika ir humoras – ar tai suderinama? Politikai dažnai stengiasi ne tik spręsti valstybės reikalus, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis per juokelius. Tačiau tai, kas vieniems atrodo linksma, kitiems gali pasirodyti įžeidu ar net nederam...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams7
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos9
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
N. Cesiuliui atsisakius posto VRM, pranešė, kada žada pristatyti naują pavardę1
Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti vidaus reikalų ministru socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybėje, paskirtasis premjeras tęs pokalbius su kitais potencialiais kandidatais. Kaip Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atst...
-
Kandidatas į vidaus reikalų ministrus N. Cesiulis liks vadovauti Alytui19
Paskirtojo premjero Gintauto Palucko į vidaus reikalų ministrus pasiūlytas Nerijus Cesiulis atsisakė dirbti Vyriausybėje ir nutarė likti vadovauti Alytaus miestui. ...
-
I. Šimonytė: turime siekti, jog kariams nestigtų nei finansinių išteklių, nei ryžto ginti laisvę18
Sveikindama krašto apsaugos bendruomenę su Lietuvos kariuomenės diena, laikinai premjerės pareigas einanti Ingrida Šimonytė pažymi – ši diena primena, jog svarbu išlaikyti budrumą ir būti pasirengus apginti savo &scaron...
-
Ukrainos gynybos ministras: sąjungininkų parama mums išlieka stipri
Po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo prezidentu pasigirstant nuogąstavimams, jog JAV gali nutraukti karinę paramą Ukrainai, jos krašto apsaugos ministras Rustamas Umerovas sako, kad kol kas sąjungininkų parama kariaujančiai š...
-
Ar naujo Seimo priklausomybių politika bus efektyvesnė?2
Dalis Kaune išrinktų parlamentarų mano, kad reikėtų peržiūrėti su visuomenės sveikata susijusius strateginius dokumentus, nes kol kas valstybė nesuteikia pakankamai savalaikės ir tinkamos pagalbos žmonėms, norintiems išgyti nuo prikla...