- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui siūloma priimti naują Valstybinės kalbos konstitucinį įstatymą.
Jo projektą parengusi ir įregistravusi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė sako, kad naujas įstatymas leis užtikrinti tinkamą lietuvių kalbos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse, numatys kalbos vartojimo, norminimo bei apsaugos klausimus.
Šis įstatymo projektas reglamentuoja valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos Respublikos gyvenime, valstybinės kalbos tvarkybą, priežiūrą ir kontrolę.
Naujos redakcijos įstatymas nereglamentuotų tautinėms mažumoms ar etninėms grupėms priklausančių asmenų ir jų bendrijų kitų įstatymų nustatytos teisės puoselėti gimtąją kalbą, taip pat religinių bendrijų kalbos.
Projektą inicijavusi Seimo narė D. Asanavičiūtė sako, kad prieš 26 metus priimtas įstatymas yra pasenęs teisės normų pateikimo ir taikymo požiūriu.
„Dar 1995 metais priimtas Valstybinės kalbos įstatymas yra pasenęs, neatitinka šiuolaikinių realijų – niekaip neaptariamos informacinės technologijos. Nuo senojo Valstybinės kalbos įstatymo priėmimo Seime buvo sukurta ne viena darbo grupė Kalbos įstatymo projektui paruošti, paskutinis toks projektas buvo pateiktas 2013 metais, gautos institucijų pastabos, tačiau per aštuonerius metus net ir atnaujintas įstatymo projektas paseno, nebeatitinka kai kurių šiuolaikinių realijų“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Dar 1995 metais priimtas Valstybinės kalbos įstatymas yra pasenęs, neatitinka šiuolaikinių realijų – niekaip neaptariamos informacinės technologijos.
Jame pažymima, kad dabar galiojančiame įstatyme yra smulkmeniškai reguliuojamų dalykų, kurie dėl savo specifikos arba yra praradę aktualumą, arba juos reiktų pernelyg dažnai keisti ir tikslinti.
„Siūloma Konstitucinio kalbos įstatymo versija būtų skirta reguliuoti tik esminius lietuvių kalbos egzistencijos klausimus. Projekto tikslas yra atnaujinti Valstybinės kalbos konstitucinį įstatymą taip, kad jis atitiktų šiuolaikines gyvenimo realijas, nubrėžtų esmines kalbos politikos, tvarkybos ir norminimo kryptis. (...) Siūlomas naujas įstatymas būtų mažiau detalus, reguliuotų tik esminius valstybinės kalbos vartojimo, norminimo ir kitus svarbius klausimus, o šių klausimų detalesnis reguliavimas būtų perkeltas į poįstatyminius teisės aktus“, – sako įstatymo projekto iniciatorė Seimo narė D. Asanavičiūtė.
Pagal siūlomą projektą, „valstybės ir savivaldybių institucijų ir subjektų darbuotojai, prekes tiesiogiai parduodantys ar paslaugas tiesiogiai teikiantys kitų viešųjų juridinių asmenų darbuotojai privalo mokėti lietuvių kalbą“.
Siūloma įteisinti, kad teisės aktuose, valstybės ir savivaldybių institucijų ir subjektų dokumentuose, valstybės informacinėse sistemose ir valstybės registruose, kelio ženkluose, taip pat kitais norminių teisės aktų nustatytais atvejais vartojami oficialieji Lietuvos vietovardžiai.
Jei Seimas pritartų, įstatyme būtų įrašyta, kad „viešieji užrašai sudaromi taisyklinga lietuvių kalba“, o „turizmo informacijos reikmėms, taip pat tarptautiniuose renginiuose prie viešojo užrašo lietuvių kalba gali būti to užrašo vertimas į užsienio kalbą (kalbas). Užrašas lietuvių kalba turi būti ne mažesnis už užrašą užsienio kalba.“
Šiuo metu valstybinės kalbos apsaugą ir raidą – vartojimą, norminimą, taisyklingumą reglamentuoja Valstybinės kalbos įstatymas. Jis yra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą.
Kadangi planuojama priimti naujos redakcijos Valstybinės kalbos konstitucinį įstatymą, galiojantį įstatymą siūloma pripažinti netekusiu galios.
Naują įstatymo projektą savo parašais parėmė Seimo nariai Irena Haase, Audrius Petrošius, Jurgita Sejonienė, Andrius Vyšniauskas, Silva Lengvinienė, Paulius Saudargas.
Siūloma, kad naujas įstatymas įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas dalyvavo nuotoliniame Ramšteino susitikime
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime. ...
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų17
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
D. Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni3
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užp...
-
Prokuratūra: R. Žemaitaitis viešai tyčiojosi ir niekino žydų tautybės asmenis13
Prokuratūra penktadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų. ...
-
I. Vėgėlė apskundė VRK išvadą dėl rinkėjų papirkinėjimo: norėjau daugiau šypsenų moterų veiduose2
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė teismui apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus. ...
-
Skandalingos išvados sukėlė dar vieną skandalą: atskleista jautri Lietuvos žvalgybos informacija?10
Skandalingai pristatytos valdančiųjų komisijos išvados dėl prezidento pažeidžiamumo kelia dar didesnį skandalą. Opozicija kaltina, kad komisijos išvadose be jokio reikalo atskleista ypač jautri Lietuvos žvalgybos informacija, o t...
-
G. Nausėdą siekianti pakeisti I. Šimonytė žada nesivaikyti populizmo: žinau, ką galiu pasiūlyti28
Antrą kartą laimę prezidento rinkimuose bandanti premjerė Ingrida Šimonytė žada „nesivaikyti pigaus populizmo“, o užsienio politikos sėkmę matuoti ne nuotraukomis, bet pasiektais nedviprasmiškais susitarimais. Konservatorių ...