„Aplink stalą tos nuomonės buvo gana panašios. Taip – Rusija yra agresorė, taip – Rusija turi pabaigti karą, taip V. Zelenskio formulei, taikos planui ir taip supratimui, kad karas turi baigtis pagal Ukrainos sąlygas. Visi šie tikslai, man atrodo, buvo labai gerai atspindėti. Prezidento V. Zelenskio akimis, ši konferencija buvo didžiulė sėkmė“, – pirmadienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

Ji pastebėjo, jog praėjusį savaitgalį vykęs renginys grąžino Rusijos karo Ukrainoje klausimą į pasaulio žiniasklaidos dėmesį.

„Karas vėl tapo pasaulio žiniasklaidos raportų objektu – kas jau buvo sunku užtikrinti po daugiau kaip dviejų metų (karo – ELTA). Yra tas nuovargis, yra ta tendencija, kad nebesifokusuojama tik į šį konfliktą, nes pasaulyje yra daug kitų konfliktų – ypač konfliktas Gazoje. Tačiau, vėlgi, šis susitikimas ir pasaulinės žiniasklaidos dėmesį fokusavo būtent į Ukrainą. Ir tai yra labai geras ir informacinio karo pasiekimas“, – pažymėjo ji.

Rusija galėtų dalyvauti konferencijoje tik ukrainiečiams pasiekus tam tikrų pergalių fronte

A. Skaisgirytė pastebėjo, jog konferencijos narių gretose buvo jaučiamas nusivylimas, kad į Šveicariją neatvyko Pekino atstovai.

„Buvo tam tikro nusivylimo, kad Kinija neatvyko į konferenciją, nors ji buvo kviesta. Tačiau žinome, kad Rusija įdėjo labai daug pastangų, kad kinai nedalyvautų“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Tačiau, vėlgi, visi suprato, kad Rusija būtų pakviesta tada, kai ateis tam sąlygos. O sąlygos ateis, kada fronte ukrainiečiai pasieks svarią pergalę. 

Tuo metu Rusija, priminė ji, nebuvo kviesta. Apskritai, tęsė prezidento patarėja, apie Maskvos dalyvavimą tokiame formate kalbėti tik tada, kai Ukraina pasieks pergalių fronte.

„Kada Rusija galėtų dalyvauti šioje konferencijoje – ne vienas dalyvis uždavė šį klausimą. Tačiau, vėlgi, visi suprato, kad Rusija būtų pakviesta tada, kai ateis tam sąlygos. O sąlygos ateis (...), kada fronte ukrainiečiai pasieks svarią pergalę. Tai, matyt, šiuo momentu dar negalime pasakyti, kad tos konferencijos tęsinys įvyks. Tam reikia laiko“, – apibendrino ji.

ELTA primena, kad savaitgalį Šveicarijoje susirinkę pareigūnai iš daugiau nei 90 šalių palaikė Ukrainos nepriklausomybę, tačiau esminius klausimus, kaip užbaigti karą, paliko neišspręstus. Galutiniam dokumentui pritarė dauguma viršūnių susitikime dalyvavusių šalių, tačiau kelios, įskaitant Saudo Arabiją, Indiją ir Jungtinius Arabų Emyratus, jo nepasirašė.

Praėjusią savaitę V. Putinas pareiškė, kad Maskva pradės taikos derybas tik tuo atveju, jei Ukraina atsisakys keturių regionų ir išves iš jų savo pajėgas. Tai iš esmės reikalavimas, kad Kremliaus invaziją nuo 2022 m. vasario 24 d. atremianti Ukraina pasiduotų.