Taip ji kalbėjo dabartinei Pietų Kaukazo šalies prezidentei Salomei Zurabišvili pažadėjus nesitraukti iš posto, kol nebus surengti pakartotiniai parlamento rinkimai.

„Žinoma, kad sakyti, kad visiškai legitimus dabar esantis Sakartvelo parlamentas, mes taip negalime. Jeigu jie bandys toliau eiti tuo keliu, rinkti prezidentą, tai kils klausimas ir dėl prezidento legitimumo“, – LRT radijui pirmadienį sakė ji.

Sakartvelą neramumai krečia nuo spalio pabaigos, kai valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ laimėjo parlamento rinkimus. Juos proeuropietiška opozicija vadina suklastotais ir boikotuoja naująjį parlamentą.

Provakarietiška S. Zurabišvili per šalies Konstitucinį Teismą siekia panaikinti rinkimų rezultatus.

„Žinoma, kad gali būti taip, kad valdantieji tiesiog ignoruos Konstitucinio Teismo sprendimą. Tačiau neužbėkime įvykiams už akių, iš tikrųjų reikia sulaukti to Konstitucinio Teismo sprendimo. Labai norisi tikėti, kad teisės viršenybės dar yra Sakartvele pakankamai, kad Konstitucinis Teismas nešališkai spręstų“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Konstitucinės teisės ekspertai teigia, kad naujos sudėties parlamento priimti sprendimai yra negaliojantys, nes dar nepaskelbtas sprendimas dėl S. Zurabišvili prašymo anuliuoti rinkimų rezultatus.

Pagal „Sakartvelo svajonės“ 2017-aisiais priimtas Konstitucijos pataisas prezidentas pirmą kartą bus renkamas ne visuotiniu balsavimu – jį išrinks 300 narių rinkikų kolegija.

Dėl šio naujo proceso iš anksto aišku, kad kitas prezidentas bus „Sakartvelo svajonės“ kandidatas. Parlamentas paskelbė, kad naujo prezidento prisaikdinimas penkerių metų kadencijai įvyks gruodžio 29 dieną.

„Tada tas prezidentas yra toks, kokio parlamentas valdantysis nori. Tai galime turėti situaciją, kad krizė tiktai gilės, na, ir tada tas europinis Sakartvelo kelias, sakykime, bus sustabdytas“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Kritikai kaltina daugiau kaip dešimtmetį valdžioje esančią partiją „Sakartvelo svajonė“ kreipiant šalį nuo Europos Sąjungos (ES) Rusijos link.

Premjero Iraklio Kobachidzės ketvirtadienio pareiškimas, kad Sakartvelas nesieks pradėti stojimo derybų su Bendrija iki 2028 metų pabaigos, išprovokavo protestų bangą sostinėje Tbilisyje ir kituose miestuose.

Per šiuos protestus jau sulaikyta maždaug 150 demonstrantų. Policija kai kuriais atvejais vydavosi protestuotojus, sumušdavo juos, be to, naudodavo gumines kulkas ir ašarines dujas.

Pasak prezidento patarėjos, protestai rodo, kad kartvelai nori europinio kelio.

„Prezidentas ketina šiuos klausimus aptarti su Baltijos šalių lyderiais ir galbūt Lenkijos prezidentu, jie susitiks dar šią savaitę ir, žinoma, kad kartu galėtų nuspręsti, kaip mūsų regionas galėtų padėti Sakartvelui ir jo prezidentei“, – sakė ji.

A. Skaisgirytės teigimu, sekmadienį su Pietų Kaukazo šalies vadove kalbėjęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiteiravo kuo gali padėti. Jis pats yra sakęs, jog ES negali leisti Sakartvelui tapti antrąja Baltarusija.

Lietuva, Latvija ir Estija jau yra sutarusi taikyti nacionalines sankcijas prieš protestus Sakartvele slopinančius asmenis. Užsienio reikalų ministerija BNS nurodė, kad sankcijos bus taikomos dešimčiai asmenų, vadovaujančių Sakartvelo Vidaus reikalų ministerijai.

„Ten yra toks vienas oligarchas, kurio vardą visi žino ir kuris, sakyčiau, daro nepamatuotai didelę įtaka politiniam gyvenimui, politiniams procesams. Žinoma, iš dalies su savo pinigais, iš dalies su savo ryšiais ir iš dalies dėl to, kad yra remiamas Rusijos, žinoma, kad galima Rusijos tam tikrai hibridinę įtaką įžiūrėti“, – sakė prezidento patarėja.

„Sakartvelo svajonę“ įsteigė milijardierius Bidzina Ivanišvilis, susikrovęs turtus Rusijoje.

Reaguodamas į situaciją Sakartvele, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) Nuolatinis komitetas Liuksemburge priėmė deklaraciją, kuria akcentuojama būtinybė Tbilisiui išsaugoti europines vertybes.

Dokumente pabrėžiama šalies politikos suderinamumo su europiniais standartais svarba bei kviečiama aktyviam dialogui, įtraukiant visus demokratinius veikėjus, jaunimą ir pilietinę visuomenę bei siekiant užtikrinti šalies tolesnę europinę integraciją. Sakartvelas taip pat įspėtas laikytis įsipareigojimų, duotų stojant į Europos Tarybą.

ETPA sutarė sausį rengti debatus dėl Sakartvelo rinkimų stebėjimų ataskaitos.

Kiek anksčiau Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė pažeidimus per Sakarvelo parlamento rinkimus.