Teistumas nekliudo

Ši savaitė prasidėjo rinkiminiu skandalu: paaiškėjo, kad prieš kelias dienas neblaivios „Nemuno aušros“ kandidatės į Seimą Gitanos Markovičienės vairuojamas „Mercedes-Benz“ Kaune kliudė stovintį automobilį, tačiau vairuotoja pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vis dėlto netrukus ji sugrįžo. Moteriai nustatytas vidutinis 2,39 prom. girtumas. Esant tokiam jo laipsniui, policija pradeda ikiteisminį tyrimą dėl vairavimo išgėrus, vairuotojui gresia baudžiamoji atsakomybė.

„Nemuno aušra“ kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad G. Markovičienė būtų išbraukta iš kandidatų sąrašo ir daugiamandatėje apygardoje, kur partija jau buvo skyrusi aukštą – aštuntą – poziciją, ir Petrašiūnų-Gričiupio vienmandatėje. Sprendimą dėl kandidatės šalinimo iš rinkimų dar turi priimti VRK. „Nemuno aušra“ skelbia ją šalinanti ir iš savo gretų.

„Nemuno aušros“ verdiktas adekvatus situacijai, nes neturėtų leisti įstatymų tie, kurie patys jų nesilaiko. Tačiau partijos į Seimą šįsyk pasiūlė 63 teismų pripažintus kaltais asmenis. Kaip „Kauno dieną“ informavo VRK atstovė Indrė Ramanavičienė, tokių dalis tarp visų kandidatų didesnė nei 2020 m. rinkimuose: anuomet jie sudarė 2, o dabar – 3,5 proc.

Taip, jie savo bausmę jau atlikę: kad galėtų kandidatuoti, turi būti įvykdyta teismo paskirta bausmė arba baudžiamojo poveikio priemonė. Be to, kai kurie nusižengę jau prieš du ar tris dešimtmečius ir tik kartą. Tačiau yra ir tokių, kurių biografijoje net septyni teistumai, kai kurie ir visai švieži.

Nemaža dalis buvo pripažinti kaltais dėl su apgaulinga buhalterine apskaita, sukčiavimu ar eismo įvykiais susijusių prasižengimų. Norintys mus valdyti yra bausti ir dėl melagingo pranešimo apie bombą per JAV prezidento vizitą, vengimo išlaikyti savo vaiką, neteisėto naudojimosi energija ir ryšių paslaugomis ar svetimu prekių ženklu, prekyba poveikiu bandant kai ką prakišti į aukštas pareigas, neteisėto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimo, net ir dėl žiurkių nuodų.

Išskirtiniai: tarp lyderių pagal teistumą Taikos koalicijos sąrašą veda Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje kaltu pripažintas V. Uspaskichas. / E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Per penktadalį

Į klausimą, ar po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, „taip“ atsakė net po aštuonis iš keturių sąrašų – Liaudies partijos, „Nemuno aušros“, Taikos koalicijos, Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų). Taigi, jie net viršija pusę atvejų visuose penkiolikoje sąrašų.

Be kita ko, jie – skirtingo ilgio, tad aštuoni iš 37 buvusio kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus vedamame Liaudies partijos sąraše sudaro daugiau nei penktadalį (21,6 proc.). Tarp visų partijų teistų kandidatų bene daugiausia nusižengusių dėl finansų srities nusikaltimų ar eismo įvykių, o šios siūlomiems į parlamentą asmenims būdingiausias nusikaltimas – šmeižimas arba nesantaikos prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę kurstymas. Pusė teistų – Aurimas Drižius, Žilvinas Razminas, Vilmantas Povilaitis, Pranciškus Valickas nuosprendį teisme išgirdo būtent dėl šių sričių nusikaltimų.

Liaudies partija teistiems asmenims sąraše skyrė aukštas vietas: A. Drižius – ketvirtas, Raimundas Purvinskas – penktas, Ž. Razminas – aštuntas.

„Laisvo laikraščio“ ir portalo laisvas.info redaktorius, buvęs „Drąsos kelio“ narys A. Drižius apskritai tarp visų 1 739 pretendentų tapti parlamentarais bene daugiausia kartų teisme išgirdo jam nepalankų sprendimą. Nuo 2009 m. jis penkiskart pripažintas kaltu dėl šmeižimo, tarp jų ir mirusiojo atminimo paniekinimo, po kartą – dėl teismo negerbimo ir dėl turto prievartavimo, o po daugelio jų sekdavo verdiktai dėl ankstesnių teismo sprendimų nevykdymo. Nuo naujausio nuosprendžio dėl šmeižimo praėjo ketveri metai.

Ž. Razminas dėl neapykantos kurstymo pripažintas kaltu dukart – 2007 ir 2018 m. P. Valickas prieš porą metų nuteistas ne tik dėl nesantaikos kurstymo, bet ir pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Liaudies partijos kandidatai pripažinti kaltais ir dėl kitų Baudžiamojo kodekso straipsnių. Algirdas Kavaliauskas nusikalto triskart: 2011 m. – dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo. Dar dukart jo kaltę pripažino užsienio teismai: 2018 m. Prancūzijos – dėl su Kelių eismo taisyklėmis susijusių pažeidimų ir 2022 m. Nyderlandų – dėl neteisėto patekimo į privačią valdą.

Triskart jam nepalankius teismų verdiktus išgirdo ir Vygantas Matusevičius: dukart dėl neteisėto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo turint tikslą realizuoti ar realizavimo, vėliau – dėl bendrininkavimo, dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo ir sukčiavimo.

Iš penkiolikos sąrašų dviejų (Taikos koalicijos, „Laisvės ir teisingumo“) vedliai ir vieno (socialdemokratų) antrasis numeris – teisti.

R. Purvinskas 2018 m. nuteistas dėl dviejų sunkių nusikaltimų – turto pasisavinimo ir sukčiavimo. Alvidas Vaitkevičius pirmą kartą nuteistas dėl dokumento suklastojimo ar jo naudojimo, antrąkart – dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo ir jo iššvaistymo, apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Nevykusiai papokštavo

Artūro Orlausko vedamame Tautos ir teisingumo (centristų, tautininkų) sąraše iš 102 kandidatų teisti aštuoni. Kai kas, pavyzdžiui, Gediminas Lipnevičius prasikalto tik kartą ir prieš 31 metus, dar būdamas nepilnametis. Ramutis Bielinis baustas du kartus, bet pastarąjį kartą – beveik prieš ketvirtį amžiaus. Sergiejus Valinskas turi tris teistumus, pastarąjį kartą baustas 2011 m. dėl vagystės.

Tautos ir teisingumo sąraše yra ir kiek žinomų politikoje asmenų, kurių biografijoje esti įrašų apie teistumą. Štai klaipėdietis Gediminas Miliauskas, buvęs tuomečio Seimo nario Kęsto Komskio padėjėju, teistas dukart. Pastarąjį kartą 2017-aisiais, kai pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo – prekybos poveikiu, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

Kaip buvo nustatyta per ikiteisminį tyrimą, G. Miliauskas pasiūlė Alvydui Adomavičiui dalyvauti Utenos miškų urėdo konkurse ir pažadėjo pasinaudodamas visuomenine padėtimi ir pažintimis paveikti Generalinės miškų urėdijos tarnautojus, kad jis laimėtų konkursą. Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnai teigė nustatę, kad G.Miliauskas už tai pareikalavo beveik 29 tūkst. eurų. Nors jis teismą tikino, kad A. Adomavičiui norėjo padėti nuoširdžiai, nes manė, kad šis vertas tokių pareigų, ir jokio atlygio nereikalavo, teismas juo nepatikėjo.

Tačiau gyvenime nutinka neįtikėtinų vingių: teistas už prekybą poveikiu G. Miliauskas neseniai pats valstybės tarnyboje ėmėsi kovoti su korupcija: kaip nurodo kandidato anketoje, 2022 m. jis dirbo Žuvivaisos departamento prie Žemės ūkio ministerijos Korupcijos skyriaus vyresniuoju specialistu.

Teistas ir į Seimą nutaręs kandidatuoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas. Anksčiau Seimo nario Petro Gražulio padėjėjas, buvęs Tvarkos ir teisingumo partijos Klaipėdos rajono skyriaus lyderis, o 2011 m. beveik pusmetį net buvęs Klaipėdos rajono meru politikas 1996 m. nuteistas dėl darbų saugos reikalavimų nesilaikymo. Kaip pats yra sakęs žurnalistams, jo įmonėje dirbęs darbininkas neteko keturių pirštų, tris chirurgai prisiuvo, ketvirto nerado. Už nelaimingą atsitikimą teko atsakyti įmonės vadovui.

Išskirtinė Gintauto Šimonėlio teistumo priežastis. 2003 m. jis pripažintas kaltu dėl melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų. Lietuvoje lankantis JAV prezidentui George’ui W. Bushui, tuometis Klaipėdos universiteto politologijos studentas neakivaizdininkas mobiliuoju telefonu išsiuntė žurnalistams žinutę apie sprogmenis, neva padėtus viename iš namų Vilniaus senamiestyje. Specialiosios tarnybos jau po valandos nustatė asmenį, iš kurio mobiliojo telefono buvo išsiųstos žinutės, jis buvo sulaikytas ir apklaustas. Pats G. Šimonėlis tai pavadino pokštu. Jam vieniems metams buvo apribota laisvė.

Poelgis gerokai nustebino jo autoriaus bendramokslius ir dėstytojus, mat visi jį charakterizavo kaip gerą studentą, tylų ir nesiveliantį į konfliktus jaunuolį. Universitetas leido jam tęsti studijas. Dabar G. Šimonėlis jau daugiau kaip dešimtmetį pats dirba saugos tarnyboje „Grifs AG“.

Rekordas: buvusio kandidato į prezidentus E. Vaitkaus vedamame Liaudies partijos sąraše teistų – per penktadalis, nemažai jų – dėl nesantaikos kurstymo ar šmeižimo. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Teistas vedlys

Taikos koalicijos, nors ir vadinasi labai taikiai, sąrašas vertas dėmesio, nes jame yra Darbo partijos atstovai, o šie ankstesniuose tiek vietos, tiek nacionaliniuose rinkimuose pagal teistų asmenų skaičių būdavo tarp lyderių. Dabar trijų partijų atstovus jungiančiame koalicijos sąraše iš 126 teisti aštuoni, penki iš jų – „darbiečiai“.

Toks ir sąrašo vedlys – Viktoras Uspaskichas, jau nežinia kelintą kartą grįžtantis su misija reanimuoti vėl leisgyvę Darbo partiją. Vienoje didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje politinės korupcijos byloje – „darbiečių“ juodosios buhalterijos – 2016 m. jis pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo – sukčiavimo, taip pat dėl apysunkio – apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dėl bendrininkavimo. Jis buvo pripažintas kaltu ir dėl nepagarbos teismui.

Beje, kad sąrašo pirmasis numeris pats būtų teistas – ne vienintelis atvejis. „Laisvės ir teisingumo“ sąrašo vedlį, buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką 2008 m. teismas pripažino kaltu dėl bandymo papirkti tuomet miesto tarybos narį Vilmantą Drėmą už jo balsą per mero rinkimus.

Socialdemokratų partijos sąrašo antrojo numerio, buvusio partijos lyderio Gintauto Palucko 2012 m. teistumas – dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi: būdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi jis neteisėtai suteikė privilegijų žiurkių naikinimu užsiimančiai Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stočiai.

Tarp Taikos koalicijoje esančių „darbiečių“ kai kurie teismo pripažinti kaltais ne vieną kartą. Štai Vytautas Masiulis – triskart: dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, 2014 m. dar ir dėl sunkaus nusikaltimo – sukčiavimo. Tiek pat kartų pripažintas kaltu ir Evaldas Tarnauskas, tarp jų dukart – Prancūzijos teismo: 2002 m. – dėl vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis, 2003 m. – dėl prekybos vogtomis prekėmis.

Dar vienas „darbietis“ – Tadeušas Urbanovičius 2012 m. sulaukė bausmės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, o 2013 m. – už piktnaudžiavimą. Gintautas Sodaitis buvo nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą.

Taikos koalicijos sąraše septintu įrašytas Krikščioniškosios demokratijos partijos iškeltas buvęs kariuomenės vadas, dar neseniai Regionų partijos narys Valdas Tutkus 2018 m. nuteistas dėl vairavimo išgėrus. Jam anuomet buvo nustatytas 1,76 prom. girtumas. Jis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nuo šios atsakomybės V. Tutkus nebuvo atleistas, nes už vairavimą išgėrus jis jau kartą buvo baustas ir anksčiau, be to, per metus net aštuoniskart baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Kitas Krikščioniškosios demokratijos iškeltas kandidatas – Antanas Andziulis buvo nuteistas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Beje, šioje partijoje jis naujokas, tik nuo šių metų, o anksčiau buvęs „Kartu su Vyčiu“, Liaudies ir Žaliųjų partijų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, o tik atkūrus nepriklausomybę – Lietuvos demokratų partijos narys.

Kandidatai teisti ir dėl melagingo pranešimo apie bombą per JAV prezidento vizitą, vengimo išlaikyti savo vaiką, neteisėto naudojimosi energija ir ryšių paslaugomis, bandymu už kyšį kai ką prakišti į aukštas pareigas, net ir dėl žiurkių nuodų.

Vengė išlaikyti vaiką

„Nemuno aušros“ sąraše iš 111 teisti aštuoni. Daugiausia – dėl su finansine veikla susijusių nesunkių nusikaltimų, keli nusižengė tik po kartą. Turtingesnė Tomo Domarko nusižengimų istorija: 2009 m. jis teistas dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, 2015 m. – ne tik dėl to, bet ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir sunkaus nusikaltimo – sukčiavimo.

Regionų partija tarp 139 savo kandidatų iškėlė septynis teistus. Keli – dėl su eismu susijusių nusižengimų. Plačiai nuskambėjo istorija, kai prieš kelerius metų buvęs Seimo narys, anuomet socialdemokratas Gintautas Mikolaitis (šiuo metu jis – Raseinių rajono tarybos narys) neblaivus Vilniaus „Akropolio“ prekybos centro aikštelėje važiuodamas atbulomis kliudė kitą automobilį ir nuvažiavo. Teismas pripažino jį kaltu dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

Kitas Regionų partijos kandidatas – Rolandas Gerulskis vos prieš porą metų pripažintas kaltu dėl turto pasisavinimo.

Feliksas Trijonis teistas dukart, pastarąjį kartą – dėl vengimo išlaikyti vaiką.

Iš 114 Žaliųjų partijos kandidatų jiems nepalankų teismo nuosprendį išklausė septyni. Dainius Gailius – triskart: 2012 ir 2014 m. – dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo juo, o 2013-aisiais – dėl neteisėto naudojimosi energija ir ryšių paslaugomis. Toks nusižengimas gana unikalus tarp kandidatų į Seimą.

Tik nuo šių metų Žaliųjų partijos narys Rokas Zapalskis, anksčiau, tiesa, tik po metus ar trumpiau pabuvęs ir socialdemokratu, ir demokratu, nusižengė dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo juo, taip pat dėl svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimo ir sukčiavimo.

Kitas žaliasis – Darius Šimčikas – beveik prieš ketverius metus Vokietijos teismo pripažintas kaltu dėl su atlyginimais, įskaitant socialinio draudimo įmokas, susijusių pažeidimų.

Unikalu: Waldemaro Tomaszewskio vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga vienintelė rinkėjams pasiūlė sąrašą be teistų asmenų. / R. Riabovo / BNS nuotr.

Be nusikaltusių – vienas

Kituose aštuoniuose sąrašuose, VRK duomenimis, teistų asmenų kur kas mažiau: Laisvės partijos – keturi, po du tokius kandidatais iškėlė šešios politinės jėgos – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, „Laisvė ir teisingumas“, Liberalų sąjūdis, Socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tik vieną teismo pripažintą kaltu į Seimą nori pasiųsti Nacionalinis susivienijimas.

Vienintelis sąrašas, kuriame susipykusių su Temide į įstatymų leidėjus nesiūloma, – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos. Beje, nėra tokių ir tarp Taikos koalicijoje kandidatuojančių Žemaičių partijos atstovų, tačiau kitų dviejų partijų nusižengusieji šią koaliciją pagal teistų asmenų skaičių iškėlė prie lyderių.

Beje, pagal praėjusiuose rinkimuose galiojusį teisinį reglamentavimą kandidatai patys privalėjo nurodyti turėtus teistumus, o tai nuslėpę būdavo šalinami iš rinkimų. Tokių 2020-aisiais buvo dvylika. 2022 m. įsigaliojus Rinkimų kodeksui, pareigą patikrinti, ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti jam teismo paskirtos bausmės, atlieka VRK ir tai daro iki pat rinkimų dienos, tad nuteistų asmenų skaičius dar gali keistis. Duomenis apie su kandidatais susijusius teismo nuosprendžius VRK gauna iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kurį administruoja Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Dabar visų kandidatų laukia dar vienas teismas – rinkėjų. Ar žmonės norės, kad įstatymus leistų patys juos pažeidę taip grubiai, kad net buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn?

Į Seimą kandidatuoja 63 teisti asmenys:

Liaudies partija – 8

„Nemuno aušra“ – 8

Taikos koalicija – 8

Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – 8

Regionų partija – 7

Žaliųjų partija – 7

Laisvės partija – 4

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 2

„Laisvė ir teisingumas“ – 2

Liberalų sąjūdis – 2

Socialdemokratų partija – 2

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 2

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 2

Nacionalinis susivienijimas – 1

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 0

Šaltinis: VRK duomenys, gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro