- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tyrimo duomenimis, nenorinčių gyventi šalia Lietuvoje gyvenančių rusų gerokai padaugėjo – nuo 6 iki 16 proc. Nors prieš dešimt metų vietiniai rusai lietuviams nekėlė beveik jokių antipatijų. Ką rodo tokios gyventojų nuotaikos, į LNK žurnalisto klausimus atsakė Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė.
– Minėjote, kad toks lietuvių požiūris ne tik kelia nerimą, bet ir gali būti pavojingas. Koks tai yra pavojus?
– Tai nėra geros tendencijos. Dabar visa visuomenė itin jautri karo tematikai. Ir, matyt, tas informacijos laukas, kuris nuolat visiems skamba ausyse, kad rusai puola, tad daugelis nedaro skirties tarp Lietuvoje gyvenančių piliečių, kurie dešimtmečiais čia gyvena, yra kažkieno kaimynai, bendradarbiai. O tautiniuose santykiuose grupinė atsakomybė, apibendrinimas, kaltinimas vienos tautos yra labai pavojingas reiškinys. Tokių dalykų istorijoje buvo, ir labai skaudžių. Klausėte, koks pavojus. Pavojų kelia tai, kad tautiniai santykiai mūsų šalyje vystosi gana efektyviai ir mes visada garsėjome kaip svetinga šalis. Mes save pristatome kaip daugiakultūrinę šalį, kurioje Lietuvą kuria daugybė tautų.
Na, ir įsivaizduokime, kad žmonės, kurie nuoširdžiai išgyvena dėl Lietuvos, taip pat padeda ir ukrainiečiams, ir vien dėl to, kad jų vardas, pavardė yra slaviški, kad namuose kalbasi rusiškai, pasijunta nejaukiai. Tampa nesaugūs, tarsi svetimi mūsų visuomenėje. Jei tai būtų eskaluojama toliau, patys taptume pažeidžiama visuomene, kurioje 5 proc. sudaro rusai. Bet rusiškai kalba kur kas daugiau gyventojų. Nekalbu vien apie ukrainiečius, kurie atvyko kaip karo pabėgėliai, bet prieš keletą metų nemažai atvyko žmonių į Lietuvą ir iš Baltarusijos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar dėl to kaltas tik karas Ukrainoje? O gal tautinės mažumos turėtų kažkaip kitaip komunikuoti, skleisti kitokią žinią, formuoti kitokią nuomonę apie save, kad lietuviai juos pradėtų vertinti kitaip?
– Taip, tokie įvykiai, tokia ryškėjanti tendencija paskatino tokias mintis. Tai ką gali padaryti pačios tautinės bendrijos, tai vykdyti, kaip jūs ir gražiai suformulavote, komunikacijos kampanijas. Tiesa, tautinės bendruomenės nėra organizacijos, jos nėra kompanijos. Jos galbūt tokių išteklių neturi. Mūsų visos visuomenės, įvairių Lietuvoje gyvenančių tautų užduotis turbūt būtų, kad visi piliečiai, kurie yra sąmoningi, kurie palaiko laisvę, nedarytų skirties tautiškumo pagrindu. O pirmiausiai vertintų žmogaus darbus, požiūrį. Ir ne vienai tautinei grupei priskirtų kažkokias nuodėmes ar kaltumą dėl karo pradžios.
Tautiniuose santykiuose grupinė atsakomybė, apibendrinimas, kaltinimas vienos tautos yra labai pavojingas reiškinys.
– Paminėjote, kad rusiškai kalbančių žmonių atvyksta ir iš tos pačios Baltarusijos, žmonių bėga ir iš Rusijos, ir ukrainiečių atvyksta, kurie visi kalba rusiškai. Ar mes, lietuviai, sugebame juos atskirti? Ką parodė jūsų tyrimas?
– Tyrimą ne mes atlikome, tiesiog yra mūsų komentaras. Bet dar kartą noriu pabrėžti savo pasisakyme, kad be galo svarbu žmogų vertinti pagal darbus. Mes pažįstame puikių žmonių, atvykusių iš Baltarusijos, iš Rusijos – artistų, menininkų, kuriems teko palikti savo šalį, nes dėl savo požiūrio negalėjo gyventi šiuolaikinėje Rusijoje, Baltarusijoje. Ir jie atvyko gyventi į Lietuvą.
– Tai ką reikėtų daryti tiek lietuviams, tiek vietiniams rusams, kad ta situacija sušvelnėtų ir tie skaičiai neaugtų taip dramatiškai?
– Sunku rasti sprendimą, kai žmonės dabar emociškai pavargę, įsiaudrinę. Visi tikimės, kad galbūt greitai baigsis karas, baigsis šitas nuolat girdimas vienos tautos minėjimas, tuomet savaime verdančios aistros aprims. Kitas dalykas – nereikėtų pagal tautas dalintis darbų, o žiūrėti visą visuomenę, ką mes galime daryti, kuo galime padėti visi kartu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Pradedama nauja paramos Ukrainai iniciatyva „ApaRatai“
Asociacija „Lygiai“ pradeda naują paramos Ukrainai iniciatyvą „ApaRatai“, kuria siekiama užtikrinti moterims reikalingą medicininę pagalbą. Organizatorių teigimu, už žmonių suaukotas lėšas tikimasi nupirkti ultra...
-
Vilniuje nelieka raitosios policijos: priežastys – dvi1
Dėl mažo efektyvumo ir finansinių priežasčių, Vilniuje planuojama atsisakyti raitosios policijos, sekmadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Ministerija parengė standartą ligoninėms: kaip pasiruošti galimoms grėsmėms?
Kilus ekstremaliai situacijai ar krizei šalies ligoninių skubios pagalbos, intensyviosios priežiūros, sterilizavimo, rentgeno ar kiti diagnostikos skyriai, operacinės, vaistinės bei laboratorijos turėtų būti aprūpintos elektros tiekimu mažiaus...
-
Lapkričio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Lapkričio 24-oji, sekmadienis, 47 savaitė. ...
-
Nuo kitų metų startuos nauja Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa
Nuo sausio mėnesio startuos penkmetį truksianti naujoji Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa, praneša Lietuvos mokslo taryba (LMT). Programos, kuria siekiama vystyti lituanistinius tyrimus, finansavimui numatyta maždaug 22 mln. eurų. ...
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje6
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?29
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu91
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...