„Kandidatūrų atrankos ir teikimo procedūroje Prezidento atstovams ar kanclerei nėra suteiktos teisės bei įgaliojimai. Todėl tokie prašymai gali turėti konstitucinių įgaliojimų viršijimo požymių bei pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą valdžių atskyrimo principą“, – komentare Eltai nurodė ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė.

Ministerija priminė kad, remiantis Konstitucija, šalies vadovas diplomatinius atstovus užsienio valstybėse skiria ir atšaukia tik Vyriausybės teikimu. Visgi, į Prezidentūros kanclerės kreipimąsi žadama atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

„Į visus kreipimusis bus atsakyta įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau pažymėtina, kad ministras Seimo Užsienio reikalų komitetui yra pateikęs išsamią depolitizuotos atrankos į diplomatinių įstaigų vadovus bei kandidatūrų derinimo procedūros chronologiją. Minėtame posėdyje dalyvavo ir Prezidento patarėja“, – nurodė G. Landsbergio atstovė.

Kaip pranešta anksčiau, antradienį Prezidentūros kanclerė kreipėsi į URM kanclerę I. Černiuk, prašant pateikti šalies vadovui informaciją apie ministerijos vykdytus ambasadorių ir diplomatų atrankos konkursus.

„LRPK kanclerė šiandien raštu kreipėsi į URM kanclerę prašydama pateikti Prezidentui dokumentaciją apie URM vykdytus kandidatų į Lietuvos diplomatinių atstovybių, tame tarpe ir ambasados Lenkijoje, vadovus atrankos konkursus“, – Eltai nurodė prezidento komunikacijos grupė.

Lietuva neturi ambasadoriaus Lenkijoje nuo rugsėjo pradžios

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sakė pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministerija esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Dėl kritikos URM ir viešų pareiškimų, esą diplomatų paskyrimas yra politizuotas, kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška, teigęs, kad G. Nausėda gilina konfliktą tarp institucijų.

Reaguodamas į tokias pastabas, prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje. Tokius pareiškimus valdantieji sukritikavo, tačiau G. Nausėda nurodė, kad F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis, atlikęs „tam tikrą“ analizę. Vėliau patarėjas prakalbo ir apie poreikį keisti diplomatų atrankų tvarką.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.