„Išvada yra tokia, kad Lietuvoje mums reikia dar vieno poligono, kuriame galėtume atlikti brigados dydžio vieneto manevrą, ir dėl to šiandien VGT rekomendavo Vyriausybei su tokio poligono steigimu susijusius darbus įgyvendinti“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė K. Budrys.

Pasak prezidento patarėjo, kalbama „apie karinio mokymo teritoriją, apie manevravimo teritoriją, o ne šaudymą“, tad reikalavimai tokio poligono steigimui būtų mažesni.

„Tai reiškia, kad visi techniniai, saugumo reikalavimai yra ženkliai mažesni, ir tos galimybės tokią teritoriją Lietuvoje surasti yra didesnės“, – pažymėjo K. Budrys.

Prezidento patarėjas nurodė, kad didesnių treniravimosi teritorijų kariuomenei reikės Lietuvoje augant sąjungininkų ir taip pat saviems pajėgumams.

„Iki 2030 metų mes ne tik diviziją turėsime sukūrę, bet taip pat turėsime Lietuvos teritorijoje Vokietijos brigadą dislokuotą, išlaikysime ir dabar turimas pajėgas, yra ir JAV pajėgos, yra NATO priešakinių pajėgų batalionas, auginsimės ir savo kariuomenę, reikės daugiau vietos ir patiems treniruotis“, – sakė K. Budrys.

Ruošiantis priimti sąjungininkus VGT prieš porą metų nusprendė atkurti Rūdninkų poligoną Šalčininkų rajone, čia veikusios Viešojo saugumo tarnybos treniruočių bazės pagrindu.

Seimas Rūdninkų poligoną, kuris užima apie 17 tūkst. ha plotą, yra pripažinęs ypatingos svarbos objektu, Lietuvos kariuomenė yra skelbusi, kad visiškai įrengti poligonui ir kelių infrastruktūrai reikės 260 mln. eurų.

 NATO patvirtino naujos kartos regioninius gynybos planus.

Pristatydamas VGT posėdžio klausimus K. Budrys teigė, jog buvo aptarti ir pokyčiai, Aljansui patvirtinus naujus regioninius gynybos planus.

„Keičiasi iš esmės mūsų požiūris į gynybą, ir tiek, kiek akcentuodavom savarankišką gynybą iš pradžių, po to, sulaukus sąjungininkų pastiprinimo, kolektyvinę gynybą, mes pradedame planuotis kolektyvinę gynybą nuo pat pirmųjų etapų. O pirmas etapas yra visas krizės rutuliojimasis dar iki krizinės situacijos. NATO patvirtino naujos kartos regioninius gynybos planus“, – kalbėjo patarėjas.

Prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje liepos 11 dieną Aljansas patvirtino naujus gynybos planus, kurie daliau apibrėžia, kaip būtų ginamos Baltijos šalys Rusijos užpuolimo atveju.

Krašto apsaugos ministerija tuomet paskelbė, kad NATO gynybos ministrai naujus Aljanso patvirtintus regioninius gynybos planus sutarė siekti įgyvendinti iki metų pabaigos.