- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims siekiant tarptautinių NATO batalionų transformacijos į brigadas, Vilniuje antradienį lankosi Vokietijos kancleris kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).
Per susitikimą, kurį inicijavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, daugiausia dėmesio bus skiriama regiono saugumui ir Aljanso pajėgumų didinimui aptarti.
Vilnius tikisi, kad NATO šalių vadovai birželio pabaigoje Madride apsispręs Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuotus tarptautinius batalionus išplėsti iki brigadų. Lietuvoje NATO batalionui vadovauja Vokietijos kariai.
„Aš manau, kad mes rasime formuluotes, kurios mums leis dirbti su valstybėmis, kurios yra specialiai įsipareigojusios Lietuvai“, – praėjusią savaitę atidarant Rūdninkų poligoną sakė G. Nausėda.
Pasak jo, Aljanso šalių pozicijos dėl batalionų auginimo iki brigadų skiriasi, tačiau yra „bendras suvokimas, kad grėsmė egzistuoja, kad privalome rengtis“. Vis dėlto kol kas konkretaus sutarimo šiuo klausimu nėra.
Valstybės gynimo taryba (VGT) siekį šalyje dislokuoti brigados dydžio vienetą praėjusią savaitę nurodė kaip vieną pagrindinių šalies prioritetų artėjančiame Aljanso viršūnių susitikime.
„Mes turime visus argumentus, kodėl mums tai yra neišvengiama ir reikalinga. Tai nėra užgaida, tai – absoliutus pamatas“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Vokietijos indėlis
Į Lietuvą antradienį taip pat atvyksta Latvijos bei Estijos vyriausybių vadovai Krišjanis Kairinis bei Kaja Kallas. Jie su G. Nausėda ir O. Scholzu dalyvaus keturšaliame susitikime.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas BNS teigė besitikintis Berlyno paramos Baltijos šalių siekiams užsitikrinti gausesnį Aljanso pajėgų buvimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Aš manau, kad mes rasime formuluotes, kurios mums leis dirbti su valstybėmis, kurios yra specialiai įsipareigojusios Lietuvai.
Tokį lūkestį, anot jo, lemia vieši Vokietijos vyriausybės ministrų patikinimai, kad Berlynas prisidės prie NATO pajėgų stiprinimo Lietuvoje, taip pat ligšiolinis vokiečių karių indėlis į regiono saugumą.
„Pagrindo tikėtis didesnio Vokietijos dėmesio Baltijos šalių gynybai teikia ir Vokietijos sprendimai dėl papildomų 100 mlrd. eurų skyrimo gynybai bei pačių Baltijos šalių planai didinti gynybos išlaidas“, – sakė politologas.
„Būtent savo pavyzdžiu ir skiriamomis lėšomis Baltijos šalys geriausiai ir gali įtikinti tokias valstybes kaip Vokietija įsiklausyti į jų nuomonę“, – pridūrė jis.
Diskusijos dėl paramos Ukrainai
Gegužės pabaigoje O. Scholzas pareiškė, kad Kremlius karo Ukrainoje nelaimės, o Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nebus leista diktuoti taikos sąlygų.
R. Vilpišauskas sako panašaus pareiškimo besitikintis ir Lietuvoje. Vis dėlto, jo manymu, skambiais pareiškimais Vokietijos kancleriui greičiausiai nepavyks išvengti „diskusijų apie nepakankamai greitą Vokietijos atsaką padedant Ukrainai“.
Ilgą laiką delsusi siųsti ginklus kariaujančiai šaliai, dabar Vokietija susiduria su spaudimu suteikti Kyjivui sunkiųjų ginklų. Jų kol kas Berlynas tiesiogiai nesiunčia, tačiau prašo tą daryti kitas šalis, pažadant kompensuoti praradimus.
Praėjusią savaitę O. Scholzas pareiškė, kad sutarė su Graikija, jog Atėnai nusiųs Ukrainai sovietinių laikų karinės technikos mainais į modernesnę ginkluotę iš Berlyno. Vokietija panašią sutartį jau yra pasirašiusi su Čekija.
Berlynas taip pat yra pažadėjęs naudotų savaeigių priešlėktuvinių sistemų „Gepard“, jos turėtų pasiekti Ukrainą liepą, savaeigių haubicų. Vis dėlto Kyjivas iš Vokietijos tikisi daugiau – tiesiogiai siunčiamų tankų „Leopard“, pėstininkų kovos mašinų „Marder“.
„Baltijos šalys yra tarp santykinai labiausiai Ukrainą remiančių šalių, o Vokietija – tarp labiausiai kritikuojamų Vakarų valstybių dėl lėto reagavimo į Rusijos karą, o tai teikia pagrindo manyti, kad parama Ukrainai bus viena svarbiausių vizito temų“, – sakė TSPMI profesorius.
Tai pirmas O. Scholzas vizitas Lietuvoje. Vokietijos kanclerio pareigas jis eina nuo praėjusių metų gruodžio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Galimų LSDP kandidatų į Seimą sąraše – buvę ir esami politikai, merai8
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje patvirtino abėcėlinį 243 galimų partijos kandidatų į Seimą sąrašą. ...
-
V. Blinkevičiūtė kaltina valdančiuosius delsiant priimti sprendimus dėl lėšų gynybai13
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kaltina valdančiuosius delsiant priimti sprendimus dėl papildomų lėšų krašto apsaugai. ...
-
VRK pripažino R. Žemaitaitį per rinkimus naudojantis Seimo nario padėtimi26
Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis per prezidento rinkimų kampaniją naudojosi Seimo nario tarnybine padėtimi, konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
LSDP lyderė kritikuoja valdančiuosius dėl švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos10
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kritikuoja valdančiuosius konservatorius dėl švietimo politikos, kaltina juos prieš rinkimus puolant socdemų remiamą prezidentą Gitaną Nausėdą. ...
-
L. Kasčiūnas dalyvavo nuotoliniame Ramšteino susitikime
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime. ...
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...
-
G. Labanauskas: darau pauzę aktyvioje politikoje25
Šią savaitę iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyriaus pirmininko pareigų pasitraukė Gintautas Labanauskas. Laikinai Kauno miesto skyriaus reikalais rūpinsis Vida Kisielienė. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...