– Ar tai yra didelis skaičius – 334? Kiekviena gyvybė yra svarbi ir būtų geriau, jei jų netekties nebūtų. Jeigu būtų galima išvengti aukų, žinoma, būtų nuostabu. Bet kalbant iš aviacijos saugumo požiūrio?

– Na, iš tikrųjų, kiekviena gyvybė svarbi, bet vertinant iš aviacijos saugumo požiūrio, negalime teigti, kad šie metai buvo kažkuo išskirtiniai. Kiek prisimenu, nuo 2018–2019 m. tai yra didžiausias žuvusiųjų skaičius, bet ankstesniais laikotarpiais būdavo žymiai didesni skaičiai.

– Apie kokius skaičius kalbame?

– Turiu omenyje, pavyzdžiui, 1,5–2 tūkst. per metus. Tai buvo gerokai didesni skaičiai.

– 2023 m. aviacijos katastrofose žuvo 80 žmonių. Tai buvo, galima sakyti, geri metai. 2017 m. taip pat buvo sėkmingi aviacijai – neįvyko didelių nelaimių.

– Iš esmės tai priklauso nuo atsitiktinumų. Po 2020 m. vis dar jaučiami pandemijos padariniai. Skrydžių buvo mažiau, todėl ir katastrofų skaičius sumažėjo. Dabar situacija grįžta į įprastą ritmą, tad, žinoma, didėjant skrydžių skaičiui, daugėja ir nelaimių.

– Ar aviacijos katastrofos veikia keleivių pasitikėjimą skrydžiais, avialinijomis?

– Tokių statistinių duomenų neteko matyti. Manau, tai daugiau psichologinis veiksnys. Jei įvyksta garsiai nuskambėjusi katastrofa, žmonės laikinai išsigąsta, bet nemanau, kad tai yra esminis dalykas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip pasimokoma iš tokių nelaimių, kurios įvyksta?

– Na, iš tikrųjų, tokie dalykai, kaip, pavyzdžiui, kariniai veiksmai – tarkime, kai buvo numuštas „Embraer“ lėktuvas virš tam tikrų teritorijų, – yra sudėtingai numatomi. Tai dažnai susiję su neatsakingais sprendimais ar veiksmų neapdairumu. Tokiais atvejais civilinė aviacija yra mažai susijusi, todėl prognozuoti tokius įvykius yra itin sunku. Vis dėlto, kalbant apie civilinę aviaciją, dauguma katastrofų kyla dėl žmonių klaidų. Tai gali būti tiek ant žemės dirbančių specialistų, tiek pilotų klaidos. Žmogiškasis faktorius yra pagrindinė daugumos nelaimių priežastis. Šiuo metu komercinės aviacijos tikslas – kiek įmanoma labiau sumažinti žmogiškojo faktoriaus įtaką. Stengiamasi daugiau pasitikėti automatika, kompiuteriais ir sukurti procedūras, kurios maksimaliai eliminuotų žmogaus įtaką.

– Bet jūs atsimenate atvejį, kai, atrodo, rugpjūčio mėnesį, atėjo „Windows“ sistemos atnaujinimas ir užgesino pusę pasaulio oro uostų. Tai rodo, kad automatika irgi nėra visiškai be trūkumų. Kalbant apie naujausią katastrofą Pietų Korėjoje, kuri, kaip manoma, galėjo būti susijusi su paukščiais, patekusiais į variklį, – labai sunku pasakyti, ar automatizuotos sistemos galėtų tai visiškai išspręsti.

– Apie Korėją labai sunku pasakyti, kas ten įvyko. Didžiausia problema buvo ta, kad lėktuvas atsitrenkė į betoninius blokus, kurie ten apskritai neturėjo būti. Kažkas priėmė neteisingą sprendimą juos pastatyti ir dėl to įvyko nelaimė. Jei blokų ten nebūtų buvę, situacija galėjo baigtis žymiai geriau. Šiuo atveju pilotai yra reikalingi kritinėms situacijoms spręsti, tačiau bendra tendencija aviacijoje – kuo daugiau procesų perduoti automatizuotoms sistemoms, kurios sumažintų žmogaus klaidų riziką. Žmonės daro klaidas daug dažniau negu mašinos.

Kaip jau minėjau, dabar tendencija yra maksimaliai mažinti žmogaus įtaką. Yra daugybė atvejų, kai automatinės sistemos išgelbėjo lėktuvus nuo katastrofų. Jei situaciją būtų tvarkęs žmogus, dėl streso, mažos patirties ar kitų priežasčių pasekmės galėjo būti daug liūdnesnės. Yra nemažai pavyzdžių, kai būtent automatika, procedūros ir technologijos užtikrina didesnį saugumą.

– Kokios jūsų prognozės dėl aviacijos saugumo 2025 m.?

– Sunku pasakyti, kas bus, mes to nežinome. Nemanau, kad bus kažkas labai išskirtinio. Manau, viskas bus panašu. Žinoma, gali įvykti kažkokių nelaimių.

– Ar tendencija, kad praėjusiais metais žuvusiųjų buvo daugiausia per šešerius metus, yra pasikartojanti? Ar tai tik statistinis išskirtinumas? Ar žuvusiųjų skaičius ore mažėja?

– Labiausiai tikėtina, kad tai statistinis išskirtinumas. Ilgalaikė tendencija rodo, kad žuvusiųjų skaičius mažėja. Jei pažvelgtume į devintąjį ar dešimtąjį dešimtmetį, skaičiai buvo daug didesni – tūkstančiai aukų per metus. Statistika rodo, kad įvykių mažėja, ypatingai mirtinų įvykių.