„Jeigu kažkas nori ilginti tarnybą, turi taip pat sau pripažinti, kad tai dar keleriais metais atitolintų mūsų nacionalinei divizijai reikalingo personalo parengimą“, – žurnalistams trečiadienį sakė D. Šakalienė, paklausta, ar Lietuva turėtų ilginti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, ar ją trumpinti.

„Jau nekalbant apie tai, kad dvejų tarnybos metų laikotarpis, ko gero, nemažai daliai jaunuolių tėvų primena sovietmetį, kai dveji metai tarnybos, turbūt, ne visai geras konotacijas kėlė“, – pridūrė ministrė.

Taip ji kalbėjo Krašto apsaugos ministerijoje trečiadienį sudarant 2025-ųjų karo prievolininkų sąrašą.

Pasak krašto apsaugos viceministro Karolio Aleksos, tarnybos ilginimas iki dvejų metų lemtų mažesnį parengiamų šauktinių skaičių, o dėl to būtų mažiau pasirašančiųjų profesinės karo tarnybos kontraktus.

„Vadinasi, profesinės karo tarnybos skaičiai bus truputėlį mažesni, nes šaltinis iš privalomosios pradinės karo tarnybos yra gana ženklus. Tai šitoje vietoje mes gana lėtiname tą procesą ir tai yra rizika. Ir toje vietoje taip pat yra svarbu, kad ir aktyviojo rezervo formavimas lėtės“, – kalbėjo K. Aleksa.

Jo teigimu, siekiama esančiųjų aktyviame kariniame rezerve skaičių „padidinti gana sparčiai“ iki 50 tūkstančių.

K. Aleksa taip pat pažymėjo, kad dėl privalomo moterų šaukimo į karinę tarnybą reikia plataus visuomenės sutarimo.

„Dabar matome visuomenės palaikymą akivaizdų dėl vaikinų šaukimo ir palengva ėjimą link didesnių skaičių, tačiau dėl merginų, moterų tie skaičiai nėra tokie geri“, – sakė viceministras.

„Čia visų mūsų darbas, tiek visuomenės, tiek politinės bendruomenės kalbėti, diskutuoti, kadangi tai yra erdvė. Pirmiausia, per savanoriškumą, bet ateity reikia žiūrėti į galimybes“, – pridūrė K. Aleksa.

Šauktinių tarnyba Lietuvoje dabar trunka devynis mėnesius, tačiau dalis politikų ir kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad ji galėtų būti ilgesnė.

Šiemet nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje tarnaus beveik 3,9 tūkst. jaunuolių.