Pasak jos, balandį atvykstantys kariai Lietuvoje sudarys pirminį Vokietijos brigados elementą, jie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą, karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą, pagalbą perkeliant Vokietijos karius tarnauti į Lietuvą.

Iškilus karinei infrastruktūrai Rūdninkų poligone, pagrindine Vokietijos brigados dislokavimo vieta taps karinė teritorija Šalčininkų rajone. Anot ministerijos, Rūdninkų poligone tarnaus 80 proc. Vokietijos karių, kiti – Jonavos rajone, Rukloje.

„Šiuo metu Rūdninkų karinis poligonas intensyviai ruošiamas būsimoms statyboms – tiesiami vidaus keliai, vyksta kelmų frezavimo, poligono išminavimo darbai. Poligone iškils Vokietijos brigadai skirti administraciniai pastatai, treniruočių laukai, bus statomos šaudyklos, kita mokymui būtina infrastruktūra“, – nurodė KAM.

Šiuo metu Rūdninkų karinis poligonas intensyviai ruošiamas būsimoms statyboms – tiesiami vidaus keliai, vyksta kelmų frezavimo, poligono išminavimo darbai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas trečiadienį žurnalistams sakė, kad Vokietijos pusė Lietuvoje dislokuotų karių šeimoms pageidauja turėti po vieną mokyklą ir daželį didžiuosiuose Vilniuje bei Kaune.

Kol kas būsto kariams bus ieškoma rinkoje, bet neatmetama galimybė, jog reikės ir pastatyti specialiai jiems skirtų būstų. NSGK pirmininkas taip pat tvirtino, kad nėra bėdų Vokietijoje renkant karius, kurie vyktų į Lietuvą.

Gruodį Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai Vilniuje pasirašė veiksmų planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo. Jame numatyta, kad 2025-2026 metais vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas į Lietuvą.

Brigada Lietuvoje turėtų įsikurti iki 2027-ųjų. Pasak L. Kasčiūno, tais metais šalyje turėtų būti dislokuota apie 5 tūkst. karių ir tarnautojų su visišku operaciniu pajėgumu, atsargomis.