- Rūta Grigolytė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ne darbo Darbo diena mažo darbo užmokesčio ir nedarbo kontekste. Taip gali atrodyti idėja Tarptautinę darbo dieną nedirbti, dėl ko atsiranda papildomi praradimai darbuotojui, darbdaviui, valstybės biudžetui.
Kitu požiūriu, ši XIX a. pabaigoje Prancūzijoje gimusi šventė gali būti tikrai smagi bei motyvuojanti. Tarptautinės darbo dienos prasmė – pagerbti darbuotojus, atkreipti dėmesį į jų teises, saugą, sveikatą.
Kaip vertina Darbo dienos šventimą nedirbant, portalui LRT.lt pasakojo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, buvęs socialinės apsaugos ministras, Vilniaus universiteto docentras dr. Teodoras Medaiskis ir Lietuvos laisvos rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva.
- Kokia prasmė yra Darbo dieną paversti ne darbo diena? Su kolegomis, juokais kalbant, prasta šventė?
Artūras Černiauskas: Paklauskime kitaip: ar prasminga per darbo šventę dirbti? Kaip dirbant švęsti? Suprantu, kad koks nors valdininkas, biurokratas, sėdintis prie stalo ir darbo metu galintis švęsti, jis ir tegali švęsti. Tačiau jeigu darbuotojas stovi prie konvejerio, prie staklių ar statybose, kaip jis gali švęsti? Tam ir yra ne darbo diena, kad Darbo dieną būtų galima švęsti laisvai, o ne pasislėpus nuo viršininkų, slaptai. Anksčiau būdavo populiarios ir gegužinės, žmonės susirinkdavo, pabendraudavo. Kai kur būna protesto akcijos, bet jos šią dieną vis tiek būna su šventiniu atspalviu, su aptarimais, diskusijomis. Tai vienintelė šventė per metus, kuri yra skirta dirbančiajam. Yra Motinos, Tėvų, mirusiųjų dienos, visokios religinės ir valstybinės dienos, o dirbančiam žmogui ši diena skirta vienintelė.
Dr. Teodoras Medaiskis: Kurias dienas laikyti ne darbo dienomis, priklauso nuo šalies tradicijų, papročių, įpročių. Politikai turi jausti savo rinkėjų nuostatas, poreikį. Kalbant apie gegužės 1-ąją, ši šventė visuomet būdavo kiek kontroversiška. Ji būdavo labai siejama su tarybine valdžia, nors nėra vien tarybinė šventė. Net negalėčiau pasakyti, kaip, būdamas Seimo narys, balsuočiau dėl šios šventės. Tačiau, ačiū Dievui, Seimo narys nesu ir spręsti asmeniškai dėl to nereikia – tuo ir džiaugiuosi. Kaip tie, kurie priima įstatymus, jaučia visuomenės nuostatas, poreikius, prioritetus, tokius ir sprendimus priima.
Kaetana Leontjeva: Iš tiesų keistoka atrodo švęsti darbą nedirbant. Kitas klausimas, ar žmonės tikrai šią dieną švenčia, ar jiems tai eilinė ne darbo diena, kuomet net nėra susimąstoma apie darbo prasmę ir platesnę paskirtį. Profsąjungos turi tam tikrą eiseną šia proga, siekia atkreipti dėmesį, bet apskritai Lietuvoje mažiau nei dešimtadalis dirbančiųjų priklauso profsąjungoms. LLR institutas jau ne vienerius metus siūlo pagerbti ir paminėti mokesčių mokėtojus. Jiems galėtų būti skirta atmintina diena, bet tikrai ne ne darbo. Šią dieną galima būti pagerbti mokesčių mokėtoją, kuris sunkiai dirba, ir dažnai, kai būna keliami mokesčiai, jis net neturi progos pasisakyti, išsakyti savo nuomonės, o neturi laiko protestuoti, žygiuoti eisenose. Pagarbos mokesčių mokėtojams tikrai trūksta, o jų sunešti pinigai dažnai net neefektyviai išleidžiami.
- Viena ne darbo diena, įvairiais skaičiavimais, valstybei kainuoja milijonus litų per metus. Mažai uždirbantys šią dieną taip pat gali turėti nuostolių, nors ir netiesiogiai.
T. M.: Suprantama, kad kiekviena papildoma nedirbama diena mažina bendrąjį vidaus produktą, mažiau pagaminama, gal ir žmonės uždirba mažiau, priklausomai nuo turimų sutarčių. Antra vertus, juk neatšauksime, pavyzdžiui, Velykų, nes tądien mažiau uždirbama. O dėl kitų ne darbo dienų yra daugiau politinio nusiteikimo klausimas. Žinoma, tai yra tam tikras praradimas šaliai produkto prasme, bet to nereikia absoliutinti. Negalima visko suvesti į ekonominius vertinimus, nes, kaip minėjau, tuomet visų švenčių tektų atsisakyti.
K.L.: Apskritai Lietuvoje turime per daug ne darbo dienų. Žinoma, tai kainuoja visų pirma tiesiogiai patiems žmonėms, kai jie gauna mažesnius atlyginimus, galų gale tai atsiliepia ir šalies biudžetui. Jeigu turėtume mažiau ne darbo dienų, tai būtų prielaida mums turtingiau gyventi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LRT pavojingais stabilumui vadina R. Žemaitaičio pasisakymus apie transliuotojo auditą3
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) sako, kad „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai apie visuomeninį transliuotoją kelia pavojų stabiliai jo veiklai. ...
-
Po aviakatastrofos aukas renkantis Raudonasis Kryžius: per kelias paras padvigubėjo suaukota suma
Po Vilniuje įvykusios aviakatastrofos pagalbą nukentėjusioms šeimoms teikiantis Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) teigia, kad per kelias paras surinktų aukų skaičius išaugo dvigubai. ...
-
Dvigubai išaugus kreipimųsi skaičiui, Vaiko teisių linija dirbs šešias dienas per savaitę
Dvigubai išaugus kreipimųsi į Vaiko teisių liniją skaičiui, nuo gruodžio 1 dienos keičiasi jos darbo laikas, vaikus ir tėvus vaiko teisių gynėjai konsultuos šešias dienas per savaitę – pirmadienį–šešta...
-
Ugniagesiai skubėjo prie Kauno pilies: teko atjungti kalėdines lemputes
Trečiadienio pavakarę ugniagesiai gelbėtojai vyko prie Kauno pilies. ...
-
KT skelbs sprendimą dėl pareigūnams sumažintų priedų1
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs nutarimą dėl priimant naują Vidaus tarnybos statutą sumažintų priedų už tarnybą. ...
-
VRM pristatys sukčiavimo internetu ir telefonu tendencijas
Ketvirtadienį Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) bus pristatytos aktualios sukčiavimo internetu ir telefonu tendencijos bei prevencinės priemonės. ...
-
Prie NATO oro policijos misiją vykdančių italų prisidės prancūzai
Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ketvirtadienį vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. ...
-
Lapkričio 28-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Lapkričio 28-oji, ketvirtadienis, 48 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 8.12 val., leidžiasi 16 val. Dienos ilgumas 7.48 val. Mėnulis (delčia) teka 5.12 val., leidžiasi 14.26 val. Vardadieniai: Egmonas, Gintenis, Jokūbas, Rimgaudas, Rufas, Stepona...
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs4
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...