- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas ketvirtadienį priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatymą, keičiantį tokio mokymo tvarką. Ji įsigalios nuo kitų metų rugsėjo.
Nauju reguliavimu apribota galimybė neribotai valstybės lėšomis mokytis profesinėse mokyklose, užkirs kelią stoti į profesines mokyklas tik dėl socialinių garantijų, o profesinis orientavimas bus integruotas į bendrąjį ugdymą.
Įstatymas numato, kad pirminis profesinis mokymas nemokamas bus tik du kartus. Du kartus įgijus profesiją vėliau nemokamas bus tik tęstinis profesinis mokymas, kuris skirtas persikvalifikuoti ir trunka trumpiau nei pirminis. Tik tęstinis profesinis mokymas bus nemokamas ir įgijusiems aukštąjį išsilavinimą.
Taip pat nebaigus mokslų teks valstybei grąžinti lėšas, kurias ji sumokėjo už profesijos studijas. Šiuo pakeitimu siekiama, kad į profesinę mokyklą nebūtų stojama tik dėl socialinių garantijų – draudimo, transporto lengvatų ir panašiai.
Kvalifikuotai darbo jėgai ruošti numatoma iš esmės keisti profesinio rengimo sistemą: įvesti dualinį mokymą, skatinti pameistrystę ir pripažinti savarankiškai įgytus profesinius įgūdžius. Anot Prezidentūros, daugumoje ES šalių įdiegtas dualinis mokymas užtikrina, kad profesinėje mokykloje besimokantis jaunuolis darbo įgūdžių įgyja realioje darbo vietoje.
Besimokančiųjų profesinėse mokyklose rengimas būtų labiau susietas su praktika realioje darbo vietoje. Profesinę kvalifikaciją mokinys galės įgyti vien už kompetencijas, praktiškai įgyjamas pas darbdavį. Numatoma dar labiau skatinti pameistrystę, kuri leidžia dirbti ir mokytis tuo pačiu metu. Prezidentūra tikisi, kad lanksti kvalifikacijos pripažinimo sistema padės žmogui greitai susirasti darbą.
Įstatymu įtvirtinama, kad profesinis orientavimas taps bendrojo ugdymo sistemos dalimi ir bus teikiamas vaikams nuo pirmos klasės. Tyrimai rodo, kad tose šalyse, kuriose profesinis orientavimas yra gerai išvystytas, pavyzdžiui, Danijoje, Suomijoje, Čekijoje, jaunimo nedarbas yra mažesnis.
Prezidentūra pranešime pažymi, kad pakeitimais įtvirtinta griežta profesinių mokyklų atskaitomybė mokymo kokybei bei skaidriam išteklių naudojimui užtikrinti. Kas penkerius metus bus vykdomas išorinis mokyklos auditas, neformalaus profesinio mokymo priežiūra, atnaujinami profesiniai standartai.
Profesinės mokyklos taip pat bus pertvarkomos į viešąsias įstaigas (dabar tai daugiausia biudžetinės įstaigos), į jų valdymą tikimasi labiau įtraukti darbdavius, savivaldos atstovus.
Profesinio mokymo pertvarka apims ir mokymo įstaigų tinklo peržiūrą. Šiuo metu Lietuvoje yra 70 valstybinių profesinių mokyklų.
Anot Prezidentūros, Lietuva nuolat sulaukia pastabų iš tarptautinių ekspertų dėl nekokybiško profesinio parengimo, nesugebėjimo susieti šių studijų su valstybės, savivaldybių ir verslo poreikiais. Per metus valstybė profesiniam ugdymui išleidžia 85 mln. eurų, bet profesinių mokyklų rengiamos profesijos neatitinka rinkos poreikių, mokiniai neįgauna pakankamai realių darbo įgūdžių.
Šiuo metu šalies profesinėse mokyklose mokosi 29 proc. mokinių, ES vidurkis siekia 50 procentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VSAT: per parą į šalį neįleisti du neteisėti migrantai
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje per praėjusią parą apgręžti du neteisėtai sieną kirsti bandę migrantai, skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Visuomenininkai dėl muziejų uždarymo ragina pasirašyti peticiją3
Sostinės tarybai nusprendus vykdyti Vilniaus muziejų tinklo pertvarką, visuomenininkai dėl muziejų uždarymo šalies piliečius ragina pasirašyti peticiją. ...
-
Kuriozai: užsieniečiai nuo pareigūnų slepiasi net bagažinėse1
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai jau kurį laiką dirba gatvėse su Kelių policija, tai – tik viena iš priemonių surasti užsieniečius, kurie neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Apie tai, kiek tokių yra ir kokių kuriozišk...
-
VSAT vadas: kubiečių grupė apskundė sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio Lietuvoje8
Septynių kubiečių grupė teismui apskundė sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio Lietuvoje, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. ...
-
Mirė žinoma Klaipėdos žurnalistė G. Juodytė3
Gegužės 19 d. mirė garsi Klaipėdos žurnalistė Gražina Juodytė. ...
-
Galvosūkis net teisininkams: (ne)galima viešinti girtų vairuotojų tapatybės3
Neblaivi prie vairo pagauta moteris laimėjo teismą prieš jos veidą išviešinusius žurnalistus. Ar reikia viešinti nusižengimą padariusio privataus asmens tapatybę, nesutaria ne tik paprasti žmonės, bet ir teisininkai. Sutari...
-
Netiki valdžios pažadais: ar neprireiks pedagogams vėl rengti streiko?1
Vyriausybė mokytojams pažadėjo, kad šiemet jų alga kils iki 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ir viršys 2,5 tūkst. eurų, neatskaičiavus mokesčių, vidurkį. Tačiau valstybės kontrolės duomenys rodo, kad šį pažadą i...
-
Uostamiestyje baigiama svarbios žiedinės sankryžos rekonstrukcija13
Kelių ir tiltų bei kitos infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“ baigia Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukciją Klaipėdoje – atliekami paskutiniai aplinkos tvarkymo darbai. B...
-
Norintiems mokytis valstybė skiria 500 eurų: reikia atitikti tam tikrus kriterijus
Nuo metų pradžios dirbantys suaugusieji gali gilinti žinias, mokytis ko nors naujo už valstybės pinigus. Jiems skiriamas iki 500 eurų finansavimas. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesiniu...
-
Pavasaris ir toliau nešykštės ekstremalių staigmenų: žadami smarkūs lietūs, perkūnija ir kruša1
Pirmadienį daug kur numatomi trumpi lietūs, vietomis – smarkūs su perkūnija. Kai kur gali iškristi kruša. ...