Šie ir daugybė kitų klausimų neduoda ramybės, o dar išmintingi giminaičių patarimai ir pamokymai, tokie kaip „Na va, baigsis jums katino dienos!” verčia nerimauti dar labiau...

Ramybės ir stiprybės tėvams įpūsti yra pasiryžusios psichologė Asta Blandė ir Vilniuje bei Kaune veikiančios mokyklos „Šiaurės licėjus“ ugdymo vadovė Nadia Venskuvienė. Mokykla kartu su psichologe būsimųjų mokinių tėvams yra parengusi netgi specialų patarimų rinkinį tėvams įkvepiančiu pavadinimu: „Aš galiu! laboratorija“.

Kaip pasiruošti mokyklai?

„Mokyklos etapas yra svarbus ir ypatingas. Jame vyksta visapusiškas asmenybės augimas ir branda. Norėdami kuo daugiau stabilumo ir saugumo, turėtume bent šiek tiek dėmesio skirti pasirengimui“, – sako psichologė A. Blandė.

Jos teigimu, tėvai vis dar nustemba, išgirdę, kad ruoštis mokyklai reikia ne tiek vaikui (mokantis skaityti, rašyti, skaičiuoti), kiek tėvams. O pradžia galėtų būti tokia: pasitikėjimas tuo, ką pasirinkome – ugdymo įstaiga – ir pripažinimas, kad tiek patys, tiek vaikas, tiek mokytojai galime klysti, o klaidos yra duotos patirčiai, o ne nuoskaudoms kaupti.

„Įsiminkite šią formulę: tėvų pasiruošimas + vaiko pasiruošimas = sėkminga adaptacija“, – sako A. Blandė ir į tolesnį pasiruošimą siūlo keliauti etapais.

Pirmas etapas: ruošiasi tėvai

Tam, kad tėvai pasitikėtų mokykla ir mokytoju, jie turi būti tikri dėl savo sprendimo. Vadinasi, turėkite mokyklų sąrašą, pasirinktas mokyklas aplankykite ir apsispręskite. Šiek tiek pasitarkite su vaiku, tačiau galutinis sprendimas visgi priklauso suaugusiems, nes vaiko branda per maža tokiems sprendimams atlikti.

Tėvai auklėja, o mokytojai moko, – prisiminkite tai.

„Pavyzdžiui, „Šiaurės licėjuje“ vienas iš priėmimo proceso etapų yra vaiko apsilankymas mokyklos veiklose. Į šį susitikimą vaikas ateina be tėvų, susipažįsta su mokyklos aplinka, mokytojais, mokiniais, kartu atlieka užduotėles. Taip apie mokyklą vaikas ir tėvai susidaro asmeninę nuomonę ir gali jomis apsikeisti, pasidalinti maloniomis patirtimis ir nerimu. Taip pat visą vasarą mokyklos erdvėse Vilniuje ir Kaune veikia stovykla, kurioje ypač rekomenduojame dalyvauti būsimiems mokiniams“, – sako „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė Nadia Venskuvienė.

Kai šeima priima sprendimą dėl mokyklos, reguliariai ir pripažįstant pačias įvairiausias emocijas bei nukreipiant jas pozityvia linkme apie būsimą etapą gali dalintis tiek tarpusavyje, tiek su artimaisiais bei bičiuliais.

„Tiems tėvams, kurie išgyvena ypač stiprų nerimą ar baimę dėl mokyklos, rekomenduoju kuo greičiau užsirašyti psichologo konsultacijai, nes jūsų nerimą ir kitas neigiamas emocijas vaikas perims kelis kartus stipriau“, – komentuoja A. Blandė.

Psichologė taip pat pataria tėvams savo mokyklinę patirtį „pasidėti į stalčių“ ir pasižiūrėti į mokyklas ne kaip buvusiems mokiniams, o kaip suaugusiems, kurie pastebi ir pripažįsta naujoves, domisi, kaip mokykla pasikeitė ir ką šiandien ji gali duoti tiek jo vaikui, tiek jam pačiam.

Antras etapas: tėvai ruošia vaiką

Kai jau aišku, kur bus vaiko mokykla, metas supažindinti su ta vieta patį vaiką. Daugelis tėvų nerimauja, kad būsimasis pirmokas nemoka skaityti ar skaičiuoti, tačiau daug svarbiau psichologės nuomone yra gebėjimas bendrauti, valdyti nemalonias situacijas, spręsti konfliktus, mokėti pasakyti apie savo norus kitam ir priimti kito norus, kurti taisykles ir jų laikytis. Už gebėjimą skaityti svarbesni tvarkos ir higienos įgūdžiai.

„Naudinga kartu su vaiku žaisti ir vaidinti situacijas, kurios gali kilti mokykloje ir pasikalbėti apie galimas išeitis, susitarti, ko ir kur vaikas galės paprašyti pagalbos. Tos situacijos – elementarios, tačiau vaikui labai svarbios: ką daryti, jeigu pamokos metu norėsi į tualetą? O jeigu ten nebus tualetinio popieriaus? O jeigu nepasieksi norimo daikto? Jei nesuprasi užduoties? Jei vaikai su tavimi elgsis nemaloniai? O jei norėsi susidraugauti – kaip geriausiai prieiti ir susipažinti? Kaip įsijungti į žaidimą? Tų situacijų yra begalė, o jų modeliavimas gali tapti smagiu žaidimu, raginu pabandyti!”, – sako A. Blandė.

Psichologės teigimu, svarbiausia prisiminti, kad vaiką mokome ne žodžiais, o savo pavyzdžiu. Tad teigiamas ir geranoriškas požiūris į mokyklą, mokytoją, gebėjimas tinkamai spręsti konfliktus, neklijuoti etikečių ir nekalbėti apie žmones „už akių“ – geriausias kelias į gerą startą mokykloje.

Dešimt svarbių žinučių būsimųjų pirmokų tėvams

Taigi, likusią vasaros dalį būsimųjų mokinukų tėvams psichologė Asta Blandė pataria skirti ne akademinių žinių gilinimui, o jaukiems pokalbiams apie būsimą naują etapą. Štai dešimt dalykų, kuriuos vertėtų prisiminti:

1. Kiekvieno vaiko patirtis mokykloje yra unikali, tad plačiai atmerkite akis ir nepamirškite jos pastebėti;

2. Jei norite, kad vaiko adaptacija būtų lengvesnė – pasirenkite mokyklai: ir jūs, ir vaikas;

3. Prisiminkite, kad mokytojai ateina į darbą tam, kad padėtų jūsų vaikui mokytis, keistis ir augti, o ne „gadinti“ vaikui ir jūsų šeimai gyvenimo;

4. Atsisakykite bet kokio savo vaiko lyginimo su kitais (sesėmis, broliais, kaimynais, giminaičiais ir pan.). Pastebėkite jo asmeninius pokyčius: prasidėjus mokslo metams ir jų eigoje;

5. Savo mokykline patirtimi dalinkitės atsakingai, nevertindami: kad padėtumėte vaikui, o ne parodytumėte, koks jis nevykėlis, o jūs šaunuolis arba atvirkščiai;

6. Būkite aktyvūs mokyklos gyvenime – vaikas matys, kad įstaiga, kurią pasirinkote, jums taip pat patinka;

7. Dalinkitės savo ir pasinaudokite mokytojo pastebėjimais ir įžvalgomis apie vaiką – papildoma informacija ir geresnis vaiko pažinimas tik sustiprina santykius;

8. Prisiminkite, kad mokytojas yra savo srities specialistas ir jūs galite tartis, dalintis informacija, o ne kas rytą jį egzaminuoti;

9. Apie mokyklą kalbėkite šeimoje teigiamai, o sunkumus spręskite kartu su tais, kurie gali padėti keisti situaciją.

10. Tėvai auklėja, o mokytojai moko, – prisiminkite tai.