Šie komitetai yra papildomi, projektas su jų pateiktomis išvadomis ir siūlymais toliau bus svarstomas pagrindiniame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

Siūlymai medžiotojams

Kaimo reikalų komitetas praėjusią savaitę nusprendė svarstyme padaryti pertrauką, nes iškilo naujų klausimų dėl kompensacijų už komercinės medžioklės plotų paėmimą, miško išpirkimo, susisiekimo su greta poligono esančių sklypų savininkais.

Siekiant atliepti šį klausimą pirmadienį registruotas kelių Seimo narių siūlymas, kuriuo siekiama nustatyti tvarką, kaip visuomenės poreikiams paimami medžioklės plotai gali būti kompensuojami.

Siūloma Medžioklės įstatymą papildyti nuostata, kad įkūrus poligonus teisę juose medžioti praradusiems žmonėms būtų be konkurso suteikiamas leidimas medžioti šalia esančiose teritorijose.

„Kai visuomenės poreikiams yra paimami medžioklės plotai, tai pagal šį įstatymo pakeitimą galės būti kompensuojama, kurie yra laisvi plotai šalia“, – Kaimo reikalų komitete kalbėjo vienas iš pakeitimų iniciatorių Jonas Gudauskas, pridurdamas, jog šie pakeitimai Seimui bus pateikti ketvirtadienį.

Tokių būdu parlamentarai siekia atliepti dalies medžiotojų kritiką.

Anot krašto apsaugos viceministro Reniaus Pleškio, nors medžiotojų būreliai praras medžioklės plotus, nei vienas jų nebus uždaromas.

„Vienas dalykas, būreliai nenaikinami“, – Aplinkos apsaugos komitete jam antrino aplinkos ministerijos viceministras Kęstutis Šetkus.

Siūlys mažinti kirsti leidžiamos teritorijos

Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo nustatyti, kad Tauragės ir Šilalės rajonuose steigiamuose poligonuose būtų vykdomas tik manevravimas ir būtų sumažinta planuojama jų teritorija.

R. Pleškio teigimu, Tauragės poligono plotas, lyginant su pirmine idėja, būtų sumažintas 565 hektarais, Šilalės poligono – 335 hektarais

Iki tol planuota, kad Tauragės rajone poligonas užims 4304 hektarus ploto, Šilalės – 2677 hektarus.

Aplinkos apsaugos komiteto nariai prašė, kad viceministras dar kartą susitiktų su aplinkinėmis bendruomenėmis.

„Kadangi pats buvau pirmame susitikime, galima svarstyti ir žiūrėti šitą dalyką, bet prisimenu iš pirmo susitikimo, kad jis nelabai konstruktyvus įvyko, (...) tas kelias, kuriuo ėjome pradžioje, buvo nelabai perspektyvus“, – kalbėjo jis.

Anot ministerijos, poligonų teritorijos bus atitrauktos nuo gyvenviečių, sodybų, rekreacinių teritorijų, rezervato, kapinių.

KAM taip pat sako, kad iki 15 proc. poligonų teritorijose esančio miško galėtų būti iškirsta.

Tauragės apygardos vienmandatėje išrinktas Aplinkos apsaugos komiteto narys Romualdas Vaitkus teigė visiškai nepritariantis tokiems limitams. Jis pažymėjo teiksiantis siūlymus, kad Šilalės rajone esančiame poligone minėtas skaičius siektų iki 10 proc., Tauragėje – iki 5 procentų.

„Tikiu, kad ir Aplinkos komiteto nariai supras, kad iškirsti 700–800 hektarų mūsų gražiuose rekreacinėse vietose yra labai daug“, – sakė jis.

Steigiant poligonus iš dalies gyventojų bus perimti miško plotai ir sodybos. Komitete pareigūnai nurodė, jog perimtas turtas bus kompensuojamas finansiškai, turto vertinimą atliks Nacionalinė žemės tarnyba.

Poligonų teritorijose yra saugomų teritorijų, todėl Aplinkos apsaugos ministerija sudarys apsaugos sutartį su žemės, miškų valdytoju. Joje bus identifikuota, kur reiktų vengti neigiamo poveikio, kirtimų, apkasų įrengimo, važinėjimo transportu.

Ypatingos svarbos projektai

Liepos viduryje Seimas po pateikimo pritarė KAM parengtam įstatymo projektui Tauragės ir Šilalės rajonuose įsteigti du poligonus. Tam jau yra pritarusi Valstybės gynimo taryba.

Planuojama, kad nauji poligonai talpins nuo kuopos iki bataliono dydžio karinius vienetus, tačiau neturės karinės teritorijos statuso, todėl juose nebus šaudyklų, nevažinės sunkioji karinė technika, su kariuomenės leidimu galės lankytis žmonės.

Priėmus įstatymą, poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose bus pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais.

Anot krašto apsaugos ministro, šalyje esamų poligonų nepakanka, o poreikis naujiems atsirado Lietuvoje daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys yra teigęs, jog minėtų poligonų nepakaks atliepti kariuomenės poreikių, o Lietuvoje reikės steigti dar du karinius poligonus.

Tauragės rajone veikia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Šilalės rajone – brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.