- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tiltais ir arkomis papuošti euro banknotai keičia dizainą, ir tikimasi, kad naujas įvaizdis bus atrinktas jau iki kitų metų. Kaip atrodys naujas euras spręs komisija, tačiau jau dabar galime pasidžiaugti, kad vieną iš septynių temų sugalvojo Lietuvos menininkė Marija Marcelionytė-Paliukė. Ją ir kalbino LNK žurnalistė.
– Iš karto norisi pasiklausti, kai sulaukėte tokio pasiūlymo, ar tai buvo artima, ar buvo įdomu, netikėta prisidėti kuriant naujus euro banknotus?
– Viskas, ką jūs išvardinot, yra tiesa, viskas tinka. Aišku, visų pirma savęs klausiu – kodėl aš? Nes, atrodo, visi gali būti, tik ne aš. Toks kartais būna tas pirmas įspūdis. Bet darbas, kuris vyko devynis mėnesius, toks intensyvus darbas su kitais visais deleguotais nariais parodė, kad gal visai aš ten buvau savo vietoje, nes menininkas toks žmogus, kuris įneša tam tikrų įdomių dalykų, kartais iš šono galbūt atrodančius biurokratinių ar kažkokių technokratinių veiksmų.
– Dabartinė euro valiuta turi tiltus. Tai yra įsivaizduojami, nekonkretūs, jokiam miestui nepriskiriami objektai. Šių būsimų Europos banknotų temos yra septynios, kokias temas nešėtės, kas kūrėsi galvoje ir kokią temą pasiūlėte jūs?
– Mano tema yra paukščiai. Ji turi ir išplėstinį pavadinimą – paukščiai laisvi, atsparūs ir gražūs. Man, kaip menininkei, buvo labai svarbu kaip aš galiu tą temą konceptualizuoti. Ji tokia paprasta atrodo, toks artimas dalykas kiekvienam iš mūsų, nes paukštis mus lydi nuo vaikystės iki tol, kol iškeliaujam pas paukščius ir skraidom danguje, dėl to, kad kažkada Leonardas da Vinčis pasižiūrėjo į paukščio sparną ir kitus dalykus. Ir ši tema, mano požiūriu, yra labai universali ir jai negalioja jokie laiko limitai, politiniai sprendimai ar panašiai. Ji leidžia kalbėti apie klimato kaitą, ekologiją, žinias, mokslą. Galų gale, banknotai, kaip aš įsivaizduoju, kaip menininkė, kūrėja – ir su tokia vizija ėjau visą laiką, galvojau ne filosofiškai, o vizualiai – turėtų būti beprotiškai gražūs, spalvingi, turėtų daug faktūros. O ypač galvojant, pavyzdžiui, ką minėjau jau nuo pirmo susitikimo mūsų ekspertų grupėje, jie lengviau ar net humaniškiau cirkuliuotų tarp regos negalią turinčių žmonių. Ypač dabar, kai yra tiek daug naujų technologinių sprendimų, spaudos galimybių ir panašiai, jie galėtų būti beveik taktiliniai visu paviršium.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Šalia jūsų nuostabios temos – paukščiai – dar yra Europos kultūra, Europos vertybės, atspindėtos gamtoje, ateitis jūsų rankose, kartu statome Europą – tokia tema simbolizuoja kiekvieno atskiro žmogaus gyvenimą ir žmonių gyvenimą kartu Europoje, upės – gyvybės vandenys Europoje. Kiekvienas gali balsuoti, šita tema bus išrinkta iki 2024 m. Ir taip pat buvo svarbu, Europos centrinis bankas paminėjo, kad jų tikslas yra, jog šitie Europos banknotai būtų ir saugesni, ir tvaresni. Ar kurdami galvojote, kaip šitie banknotai turi dar padėti gamtai?
– Šitas klausimas išties buvo akcentuojamas ir apie tai galvojama, kalbama ir apie popierių, ir apie perdirbtus pluoštus, ir apie kitus dalykus, kurie kuo mažiau terštų gamtą. Kitas dalykas – galvojama apie skaitmeninį eurą, tuo pačiu skaitmeninio euro diegimą, bet tikrai yra komunikuojama, kad popierinis pinigas turi gyvuoti, nes per jį žmonės suvokia savo šaknis.
– Paskutinis klausimas – kaip menininkei. Kaip pačiai prisidėti galbūt prie Europos valiutos gimimo, koks jausmas?
– Labai labai įdomus. Ir aš suprantu, kad tai yra vieną kartą gyvenime nutinkantis stebuklas ar galimybė. Iš šono galbūt atrodo kaip stebuklas, bet, kaip ir visuose darbuose, kai patenki iš vidaus, prasiplečia viskas, sužinai begalę dalykų, apie kuriuos nesi niekada pagalvojęs ir nepagalvotum. Tai aš labai tikiuosi, kad žmonės netgi dabar, kol dar nepasikeitę eurai truputėlį gal stabtels akimirkai ir juos pačiupinės, pamąstys, kiek visa tai trunka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva pasirašys „Artemis“ susitarimą ir įsipareigos saugiai tyrinėti kosmosą
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pasirašys „Artemis“ susitarimą, kuriuo Lietuva įsipareigos saugiai ir tvariai tyrinėti kosmosą. ...
-
Vyriausybė svarstys priemones, kaip sumažinti bankų neveiksnių paskolų skaičių
Vyriausybė trečiadienį svarstys priemones, kurios padėtų sumažinti bankų neveiksnių paskolų apimtis. Siūloma sudaryti geresnes sąlygas parduoti tokias paskolas. ...
-
Vyriausybė svarstys opozicijos pataisas dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovės Ligitos Girskienės siūlymui leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai premjerei perduos 50 tūkst. parašų1
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai trečiadienį premjerei Ingridai Šimonytei perduos 50 tūkst. gyventojų parašų surinkusią peticiją, raginančią politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produ...
-
LEA: elektros kainos gegužę „Nord Pool“ biržoje didesnės nei balandžio mėnesį2
Pirmąją gegužės mėnesio pusę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM – tai 15 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetik...
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos1
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai8
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža29
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...