- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) kelia klausimą, ar Lietuvos gydymo įstaigos ruošiasi ir žinotų, kaip reikėtų veikti, prasidėjus neramumams ar net karo atveju. Aiškumo pasigenda ir greitoji medicinos pagalba. Anot profsąjungos, apie jokį planą ši nei girdėjo, nei jo matė. Sveikatos apsaugos ministras tikina, kad struktūra sukurta, planuojama apmokyti tūkstančius medikų ir priduria, kad ne visa informacija – vieša. Apie tai pasakota LNK reportaže.
Šalies saugumas ir gynybos stiprinimas – pagrindinės temos jau kurį laiką, tačiau LMS sako, šalies ligoninės, ką darytų karo atveju, konkrečių žingsnių nevisai žino.
„Neabejoju, kad tokius planus turi, tačiau tie planai yra daugiau teorinio pobūdžio“, – teigė LMS pirmininkė Austrida Gerliakienė. „Mūsų vieta ekstremalios situacijos atveju nėra iki galo aiški“, – antrino ir Ukmergės ligoninės direktorius Rimvydas Civilka.
Anot A. Gerliakienės, trūksta aiškumo dėl funkcijų, taip pat klausiama, ar mūsų medikai paruošti ir gebėtų padėti patyrusiems politraumas. „LMS keliamas klausimas yra apie pačius medikus, apie gydytojus, apie slaugytojus, kaip jie būtų įveiklinti ekstremalios situacijos atveju, kokios apsaugos priemonės jiems būtų suteiktos. Šių dalykų nėra, nėra praktinių mokymų, nėra supažindinimo“, – teigė ji.
„Su administracija, tiek ir savivaldybės, esame turėję tokių susitikimų, pradinių aptarimų, bet jei kalbėti apie aiškų planą vienas–du–trys, ką darome konkrečiai, tai tokio neturime“, – tikino ir Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Gitana Čepienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramina ir sako, kad struktūra sukurta, paskelbus mobilizaciją, aktyvuotųsi ir mobilizacijos valdymo grupė.
„Tam jau yra keturiolika gydymo įstaigų visoje Lietuvos teritorijoje, kurios veiktų traumų klasterio principu atitinkamai regionais. Jos dabar jau dirba su kariuomene, Karo medicinos tarnyba, Krašto apsaugos ministerija, ir mūsų parinkti mobilizacijos ir veikimo planai yra derinami ir detalizuojami jau pagal kariuomenės matomus scenarijus.“
A. Dulkys prideda, kad ne visos plano eilutės yra viešos. „Aš galiu apibendrintai pasakyti, kad esame pasitikrinę tose keturiolikoje įstaigų, kiek laiko užtektų vandens, elektros, kaip ten generatoriai veikia, kaip medicininės atsargos yra užtikrintos. Dabar to užtektų nuo vieno iki trijų mėnesių. Siekiame, kad būtų subalansuota ir suvienodinta“, – patikino jis.
Kitos įstaigos, pavyzdžiui, Ukmergės ligoninė, sako besiruošiantys savarankiškai. „Planuojame nusipirkti generatorių, kuris aprūpintų visą ligoninę elektros energija, jeigu kažkas atsitiktų. Šiandien yra generatorius, kuris aprūpintų reanimaciją ir Skubios pagalbos skyrių“, – pasakojo R. Civilka. Jis sako, kad yra ruošiama priedanga darbuotojams ir pacientams, patalpos rūsyje, jau vyko mokymai su kariškiais. „Ateityje aš tikiuosi, kad bus centralizuotai visoms ligoninėms, visiems darbuotojams kokie nors specialūs mokymai“, – teigė jis.
„Mes turime galvoti apie regioninį bendradarbiavimą ir aš asmeniškai čia kol kas pasigendu atidumo, kad sutartume, kaip būtų srautai perskirstyti, jei kuri nors ligoninė būtų sunaikinta, kaip būtų perskirstomi gydytojai, slaugytojai ir visa kita, to dar nebuvo. [...] Pamirškime mediciną. Jeigu nėra šildymo, vandens ir elektros, visos medicininės žinios tiesiog eina perniek“, – sakė Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas.
Tačiau Ukmergės rajono meras Darius Varnas dar kartą patikina: „Tam tikri medikai yra ruošiami ir tikriausiai būtent šita ligoninės darbuotojų organizacija ne viską puikiai žino, kaip kas yra, nes ir mes ne viską žinome, nors mes galime su iš dalies slapta medžiaga dirbti. Tai vienus dalykus gali viešinti, kitų ne, tačiau pats procesas tikrai vyksta.“
„Tikimės, kad šiais metais apmokysime apie 6 tūkst. medikų būtent veikti ekstremaliomis ir karo sąlygomis, ir jau žinau, kad šiuo metu yra numatytos gal šešios bendros gydymo įstaigų ir kariuomenės pratybos“, – planais dalijosi A. Dulkys.
Dar didesnio aiškumo pasigenda greitoji medicinos pagalba. „Kažkokių planų nei matėme, nei girdėjome, nei esame pasiruošę“, – teigė greitosios medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.
Neabejoju, kad tokius planus turi, tačiau tie planai yra daugiau teorinio pobūdžio.
Šalmai, neperšaunamos liemenės, apranga, tai vieni iš dedamųjų, ko taip pat reikėtų specialistams. Ar visa tai Lietuva turi? „Apsaugos priemonių tikrai neturime. Galų gale kur būtų budėjimo vieta, kad ji būtų saugi, mes irgi kol kas nei turime, nei matėme, nei girdėjome. Tikrai matome grėsmę“, – tikino J. Keburienė. Kur, pavyzdžiui, kuro rezervas? Pasibaigus jam, nė vienas automobilis neišvažiuotų, net ir turint specialistų, kuriems taip pat reikia žinių ir pratybų.
„Mano turimomis žiniomis, Latvijos greitoji jau dalyvauja mokymuose kartu su pasieniečiais ir ruošiasi dienai X, vadinasi, jie yra geru žingsniu pirma mūsų“, – apie kaimynų pasiruošimą pasakojo pirmininkė. Latvijos greitoji kviečiasi mūsų specialistus. Vizitas pas kaimynus turėtų įvykti kitą mėnesį.
„Aš labai linkiu, kad niekada to neprireiktų, bet mes turime žinoti, ką darytume, jeigu taip atsitiktų“, – apie saugumo priemonių svarbą priminė A. Gerliakienė.
Sveikatos apsaugos ministras savo ruožtu praneša ir naujieną apie teikiamą paraišką Europos Komisijai: „Lietuva investuos apie 100 mln. eurų ir būtent Lietuvoje bus daromas medicininių atsargų, priemonių regioninis centras ES mastu. Mes, Lietuva, visą tai koordinuosime.“ Toks centras Lietuvoje turėtų atsirasti per trejus metus. Centras bus svarbus ne tik Lietuvai, bet ir aplinkinėms valstybėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prokuratūra: tik prokuroras gali spręsti, ar prezidentas pakenkė tyrimui dėl L. Volkovo7
Prezidentui Gitanui Nausėdai pirmajam pranešus apie įtariamųjų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolimu sulaikymą, prokuratūra teigia, kad tik tyrimą organizuojantis prokuroras gali nuspręsti, ar šiuo paviešinimu nebuvo ...
-
Pirmą tokį apdovanojimą atsiėmęs Š. Narbuto advokatas: šioje byloje buvo unikalus atvejis5
Lietuvos advokatūra šiais metais pirmą kartą įteikė naująjį bendruomenės simbolį – statulėlę „Gynėjas“, kuris atiteko advokatui Raimundui Lideikai. Šis simbolis buvo sukurtas kartu su garsiu Lietuvos menininku, skulp...
-
„Via Lietuva“ iki 2026-ųjų įrengs 121 km apsauginių tvorų ir naują tiltą gyvūnams1
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki 2025-ųjų pabaigos prie valstybinės reikšmės kelių įrengs 121 km apsauginių tvorų nuo laukinių gyvūnų. ...
-
A. Stonys paaukojo 150 tūkst. į referendumo dėl pilietybės išsaugojimo skatinimą: kviečia jungtis10
Lietuvos lyderiai, verslo bendruomenė ir visuomenininkai nusitaikė atkurti 4 milijonų Lietuvą. Imasi referendumo dėl pilietybės išsaugojimo kampanijos organizavimo, įkūrė viešąją įstaigą – „4 milijonų Lietuva&rdquo...
-
VRM ketina kurti gyventojų perspėjimo programėlę, nustatys priedangų lygius1
Vidaus reikalų ministerija (VRM) ketina kurti mobiliąją programėlę, kuri būtų integruota į bendrą gyventojų perspėjimo sistemą. ...
-
Po L. Linkevičiaus komentarų apie Kerčės tiltą – Kremliaus atsakas: dabar jie loja, bet vėliau verks82
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, dabar ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius po komentaro apie Krymo (Kerčės) tiltą susilaukė Maskvos atsako. ...
-
2023 metai – šilčiausi per visą istoriją. Ko galime tikėtis iš 2024-ųjų?1
2023-ieji buvo šilčiausi per visą istoriją. Mokslininkai skelbia, kad klimato kaitos padariniai vien Europai kainavo daugiau nei 13 mlrd. eurų. Meteorologai sako, kad vis ekstremalesnių reiškinių sulauks ir Lietuva. ...
-
Sostinėje sezoną atidarys motociklininkai: bus eismo ribojimų2
Šeštadienį, gegužės 4 d., sostinėje vyks renginiai, kurių metu bus laikinai ribojamas transporto priemonių eismas Senamiestyje ir palei Nerį, Upės g. ...
-
Negalią turinčio Edgaro mama – apie sūnaus atkaklumą ir gražius žodžius iš Lavrinovičių6
„Buvo labai sunkių momentų, kai tiesiog rėžė – noriu susitikti su Dievu ir paklausti, kodėl jis tokį mane sukūrė“ – kadaise ištartus 18-mečio Edgaro žodžius prisimena jo mama Marija Ceiko. Visgi šiandien vaikin...
-
Norintiems Vilniuje judėti tvariau – daugiau kaip 5 tūkst. alternatyvų automobiliui
Pavasarį į sostinės gatves grįžta dviračiai ir paspirtukai – keliauti po miestą šiomis transporto priemonėmis yra daug patogiau ir tvariau nei automobiliu. Edgaras Stankevičius, JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) judumo eksper...