– Pradėkime nuo to, kaip buvo atliktas tyrimas. Juk jis aprėpė visą pasaulį?

– Taip, tyrimą atlikome net 39 pasaulio regionuose įskaitant Šiaurės ir pietų Ameriką, Afrikos, Azijos valstybes, Europą ir žinomą mūsų kaimynes Baltijos valstybes. Tyrimą sudarė trys dalys. Išanalizavome, kokie yra paieškų mūsų valstybės atžvilgiu skaičiai skirtinguose regionuose tiek vietos oficialiomis kalbomis, tiek anglų. Analizavome, kokia yra atrandama informacija, kiek yra ta informacija kokybiška, pozityvi ar negatyvi. Ir išanalizavome praėjusių metų publikacijas, netgi 35 tūkst. publikacijų apie Lietuvą, Latviją ir Estiją. Ir tai buvo pakankama imtis padaryti atitinkamas išvadas ir pamatyti vyraujančias tendencijas.

– Tai kokius mus mato pasaulis?

– Pasaulis mus mato ne visada kaip technologijų šalį, ne visada kaip kultūros paveldo ir turizmo šalį. Kadangi geopolitinė situacija nėra šiuo metu labai palanki, atrodo, kad mes nekontroliuojame naratyvo apie mūsų valstybę. Ir informacijos dalis, susijusi su turizmu, istorija ir kultūra yra labai maža. Deja, apie Lietuvą šiuo metu veikia neigiamas migracijos naratyvas, kadangi matome vis dar informacinio karo, informacinės atakos su pabėgėliais per Baltarusijos sieną, daug apraiškų publikacijose. Ir netgi tokiose valstybėse kaip JAV, Kanada, Italija, JAE matome daugybę nedraugiškų žinučių Lietuvos atžvilgiu, kur Lietuva yra pateikiama kaip valstybė, kurioje yra engiami, skriaudžiami ir paliekami likimo valiai imigrantai. Ir tas naratyvas vis dar yra dominuojantis. Europoje populiariame šaltinyje „Euronews“, atsirandančiame daugelio valstybių paieškos rezultatuose, ieškant informacijos apie Lietuvą, taip dominuoja įvairios neigiamai Lietuvą piešiančios žinutės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar yra šalių, kuriose mes matomi teigiamai?

– Žinoma, nereikia visko piešti negatyviom spalvom. JAV, Kanadoje ar artimų mūsų sąjungininkių kaip Vokietija, Lenkija atrandamos informacijos kokybė yra geresnė ir tos žinutės yra pozityvesnės. Lietuva piešiama ir kaip Ukrainos rėmėja, ir kaip ta, kuri intensyviai kalba už NATO plėtrą, ta, kuri yra tvirtai pasisakanti už vakarietiškas vertybes. Tačiau linksmoji dalis yra ta, kad krepšinis vis dar išlieka populiariausia tema apie Lietuvą. Ir tuose regionuose, kurie yra labiau nutolę nuo Lietuvos, tik tokios žinutės praktiškai ir dominuoja.

– Krepšinis mus gelbsti, ar ne?

– Dar turėčiau pasakyti, ne tik krepšinis, bet pakankamai gerai yra matoma technologijų tema. Mes esame matomi pasaulyje kaip startuolių valstybė. Yra tam tikri leidiniai, kurie giria Lietuvą už didžiulę iniciatyvą, kad mes, būdami maža valstybe, skiriam tam daug dėmesio.

– Ar būtų galima, remiantis šio tyrimo duomenimis, kalbėti apie tai, ką reikėtų daryti, kaip gerinti tą įvaizdį ir Lietuvos reputaciją?

– Žinoma, šiuo metu tai daryti yra kur kas sunkiau, nes anksčiau mes komunikuodavom apie Lietuvą tokiom ramiom sąlygom, kada nebuvo tokia intensyvi geopolitinė situacija ir nebuvo prieš Baltijos šalis nukreiptų informacinių atakų. Tačiau kontroliuoti įmanoma. Visų pirma, reikėtų nuspręsti, kurie regionai yra strateginiai, kur mums yra svarbiausia turėti gerą įvaizdį ir ten vesti pajėgas. Žinoma, galima imtis tam tikrų komunikacinių veiksmų. Niekas nesako, kad tai nekainuoja lėšų, tačiau bendrauti su žiniasklaida, išanalizuoti, kokių žinučių tam tikruose regionuose trūksta. Galų gale, atkreipti dėmesį į komunikaciją ne anglų kalba. Mums ypatingai svarbu kurti turinį vietos kalba tose valstybėse, kurios mums yra svarbios, kuriose norime, kad Lietuvos įvaizdis būtų geras.