Po Baltijos kelio per 25-erius metus gyvenimas tik blogėjo – dabar sunku susirasti darbą, viskas brangsta. Taip sako dalis LRT radijo žurnalistų kalbintų žmonių, sutiktų jiems važiuojant Baltijos keliu. Tačiau yra manančių, kad, nepaisant ekonomikos problemų, Lietuva, Latvija ir Estija turėtų labiau prisiimti atsakomybę už savo ateitį ir pagaliau įvertinti laisvę.

Du LRT radijo žurnalistai – Jurgita Čeponytė ir Edvardas Kubilius – penkias dienas keliavo Baltijos keliu, kalbėjosi su žmonėmis apie tai, kaip jų gyvenimas pasikeitė per 25-erius metus – nuo tada, kai visai netrukus Lietuva, Latvija ir Estija atsikovojo savo nepriklausomybę.

E. Kubilius pastebi, kad optimistiškiausiai apie šiandienos gyvenimą atsiliepia estai. „Jie supranta, kad problemų visada buvo ir bus. Tačiau žmonės taip pat suvokia, kad turi patys kurti savo šviesią ateitį. Juk tie laikai, kai viskas buvo paduota į dantis, praėjo“, – sako LRT radijo žurnalistas.

Jo pastebėjimu, latviai ir lietuviai yra šiek tiek pesimistiškesni. „Tiesa, yra įvairių nuomonių. Pvz., Pasvalio rajone, Pajiešmenių kaime, sutikta devynių vaikų mama Rita Kvašienė sako, kad laisvoje Lietuvoje – viskas kitaip. Jos vaikai keliauja po pasaulį, studijuoja, semiasi patirties ir visas idėjas ketina parsivežti namo“, – pasakoja E. Kubilius.

Žurnalistės J. Čeponytės teigimu, tautinių mažumų problema aštriausia Latvijoje, kur gyvena itin daug rusakalbių. Kiek mažiau problemų su jais turi estai, tačiau žmonės nebijo apie tai kalbėti garsiai ir tai aiškiai įvardija kaip problemą.

LRT radijo žurnalistų kalbintas lietuvių kilmės Latvijos Seimo narys Romualdas Ražukas sako, kad Latvijos įstatymai priimti tokie, jog rusų kalba niekada nebūtų pripažinta antra valstybine kalba.

Politikas, pasak J. Čeponytės, baiminasi, kad Latvijai gali būti suduotas skaudus smūgis, jei Lietuvoje būtų įteisintas pavardžių rašymas nelotyniškais rašmenimis arba dvikalbiai gatvių pavadinimai.