„Yra sunkus laikotarpis: rinkimai, rinkimine retorika, viešieji ryšiai iškreipia vaizdą, to negalima išvengti“, – sakė Seimo narė Dovilė Šakalienė.

Į kitą pusę nuo Luizės tilto yra ir trečias – geležinkelių tiltas, kuris irgi buvo paliktas laisvas.  

Buvęs kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys kalbėjo, kad rusams tokia fortifikacija turėtų kelti juoką. Pirmadienį fortifikacijos sustatytos ir ant naujojo tilto.

„Nors mes ir labai darbštūs, bet planuojame pagal resursą ir galimybes tuo metu. Planas yra sudėliotas į ateitį“, – akcentavo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

LNK stop kadras.

Ant naujo tilto sustatyti vadinamieji drakono dantys, bus gręžiamos ertmės ir sukištos metalo sijos. Kariuomenė poligonuose darė bandymus, kokie strypai geriausiai stabdytų vikšrinę techniką.

„Turint omenyje, kad visa fortifikacija susijusi su ugnies dengimu, tai tas priešo pristabdymas leistų jį naikinti“, – teigė krašto apsaugos ministras.

Tiltų istorija taip pat sukėlė klausimų, ar kariuomenė netampa politikų ambicijų įkaite. Bet kokie krašto apsaugos stiprinimo darbai turi remtis kariniu patarimu. Ne politikai, o kariuomenė įvertina, ką daryti.

„Kartais karinis patarimas keičiasi, nes keičiasi tam tikros sąlygos. Manau, kad mūsų kariuomenes vadai – buvęs ir esamas – yra žmonės, kuriems vis tik valstybė yra svarbiau už bet kokias politines personalijas“, – savo nuomone dalijosi D. Šakalienė.

Dėl fortifikacijų panašu, kad kariuomenė persivertė. Buvęs ministras Arvydas Anušauskas ir buvęs kariuomenės vadas V. Rupšys sakė, jog fortifikacijų statyti dabar nereikia. Esą kariuomenė tam ruošiasi, bet kai reikės.

LNK stop kadras.

Pasikeitė vadai, pasikeitė ir veiksmai. 

„Kontrmobilumo priemonių planas remiasi kariniu patarimu ir mes su kariuomene planuojame ir kariuomenė rekomenduojame, kuriuos tiltus fortifikuoti, kuriuos parengti susprogdinimui“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Vadovaujant A. Anušauskui, fortifikacijų programai buvo numatyta apie 20 mln. Vadovaujant L. Kasčiūnui – jau 600 mln. per dešimt metų. Didžioji dalis pinigų yra skirti kaupti minų atsargas.  

„Bet kokios fortifikacijos yra išankstine informacija, kuriose vietose planuojame kažkokius gynybos veiksmus. Jei jau tai atskleidžiame, tai turime susidėlioti labai aiškiai gynybą“, – kalbėjo D. Šakalienė.

O šis naujas, niekada nenaudotas ir Lietuvos jau užbarikaduotas tiltas vadinamas ir paminklu ankstesnių politikų naivumui.

LNK stop kadras.

Buvęs kariuomenės vadas sakė, kad tiltas kėlė daug nerimo dėl Lietuvos saugumo. Ir niekas iš Lietuvos vadovų negalėjo paaiškinti, kam šis tiltas buvo reikalingas Lietuvai.

„Jokio logiško paaiškinimo, kodėl tokio didelio pralaidumo tiltas atsirado būtent per Nemuną iš Kaliningrado į Lietuvą“, – teigė buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tiltas rusų iniciatyva pastatytas prieš 10 metų. Prieigos sutvarkytos prieš trejus metus.

Buvusi kelių direkcija „Via Lietuva“ LNK Žinioms nurodė, kad pats tiltas per Nemuną pastatytas už rusų pinigus.

Lietuva išleido 26 mln. eurų ir pastatė vieną ilgiausių šalyje – pusės kilometro ilgio – viaduką virš Nemuno užliejamų laukų. Taip pat nutiesė daugiau nei trijų kilometrų ilgio kelią iki tilto bei dar vieną 100 metrų estakadą.  

Įrengė apšvietimą, kameras ir kitas komunikacijas ir niekas jo nenaudoja, kartais pravažiuoja pasieniečiai.

LNK stop kadras.