Kaip skelbia Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva), nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko beveik 83 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, kiek daugiau nei 12 tūkst. iš jų yra vaikai.

IOM Lietuva duomenimis, šiuo metu kiek daugiau nei 30 tūkst. karo pabėgėlių jau yra sugrįžę į Ukrainą, tačiau atvykstančiųjų srautai nuo lapkričio mėnesio vėl auga.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, spalį per dieną užsiregistruodavo 15–17 ukrainiečių, o nuo lapkričio pradžios vidurkis vėl ūgtelėjo iki 20–25 žmonių per dieną. Per praeitą savaitę į Lietuvą atvyko ir užsiregistravo 173 Ukrainos piliečiai, dar savaitę prieš – 153 žmonės.

Daugiausiai karo pabėgėlių, 20 tūkst., įsikūrė Vilniuje. Perpus mažiau, apie 10 tūkst., ukrainiečių gyvena Kaune, dar apie 6,5 tūkst. įsikūrė Alytuje ir Klaipėdoje. Pabėgėliai taip pat apsigyveno Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Utenoje ir kituose Lietuvos miestuose.

Į darbo rinką įsilieja vis daugiau ukrainiečių

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba net 98 proc. į šalį atvykusių ir joje likusių pilnamečių ukrainiečių – iš viso beveik 55 tūkst. žmonių. Daugiausiai, beveik 4 tūkst., ukrainiečių dirba prekybos srityje – pardavėjais, pardavimo vadybininkais, konsultantais ar kasininkais.

Kiek daugiau nei 3 tūkst. ukrainiečių įsidarbino sveikatos priežiūros sektoriuje, o jų užimamos pozicijos labai įvairios: slaugytojai, psichologai, odontologai, vaistininkai ir kt. Ukrainiečius vilioja ir kulinarijos sektorius, kuriame dirba taip pat šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. žmonių, daugiausiai – virėjų, konditerių ir maisto produktų bei gėrimų technologų pareigybėse.

IOM Lietuva atliktas „Displacement Tracking Matrix (DTM)“ tyrimas taip pat atskleidė, kad auga ukrainiečių skaičius, kurie ketina pasilikti gyventi Lietuvoje ilgesnį laiką.

Organizacijos specialistai pastebi, kad pirmosiomis dienomis didžioji dalis nuo karo bėgusių Ukrainos gyventojų ieškojo pagalbos su finansais, dokumentų tvarkymu, medicininėmis paslaugomis ir išsirenkant būstą.

 Šiai dienai karo pabėgėliai labiausiai domisi lietuvių kalbos kursais, kuriuos baigę  galėtų dirbti kvalifikaciją atitinkantį darbą.