- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė sako, kad karas verčia daugelį iš mūsų nerimauti. Nerimaujame dėl savo draugų, giminaičių Ukrainoje, bendrai dėl Ukrainos ir Europos likimo.
Tačiau kelias, kai liejamas pyktis ant rusų kalba kalbančių žmonių, veda į akligatvį, o galime judėti į savo įvairovės puoselėjimą, sako Lygių galimybių kontrolierė.
Pastarosiomis dienomis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukė nemažai skambučių ir pasiteiravimų socialiniuose tinkluose iš rusakalbių Lietuvos gyventojų ar jų artimųjų.
„Tėvai skambina, kad papasakotų, kokius užgauliojimus jų vaikai patiria mokykloje. Skambinantieji klausia, kaip galima užkirsti kelią tokiam elgesiui. Įvairiose darbovietėse rusakalbiai darbuotojai išgirsta užgauliojimų, patyčių. Visuomeniniame transporte, parduotuvėse rusiškai kalbantys asmenys sulaukia raginimų „nešdintis iš šalies“ ar net grasinimų fiziškai susidoroti, pasirodo iniciatyvų neva neaptarnauti asmenų, kurie yra Rusijos piliečiai. Šiauliuose jau pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plakato ant parduotuvės lango, kuriame buvo teigiama, kad nebus aptarnaujami Rusijos piliečiai. Dėl vieno gauto skundo mūsų tarnyba taip pat pradėjo tyrimą. Nemažai įtampų galima pastebėti ir socialiniuose tinkluose. Ši tendencija kelia nerimą, bet ir tuo pačiu verčia pamąstyti, kad galime elgtis kitaip. Pastarųjų dienų reakcijos iš skirtingų mokyklų, organizacijų, valdžios institucijų rodo, kad tikrai galime“, – pabrėžia B. Sabatauskaitė.
Jos manymu, jei nesusivoksime, jeigu leisime tokiai neapykantai būti mūsų visuomenėje, tai gali virsti į diskriminacijos ar net smurto atvejus, į didelį visuomenės supriešinimą.
B. Sabatauskaitės teigimu, labai svarbu suprasti, kad piktindamiesi gatvėse skambančia rusų kalba, rusiškai kalbančiais žmonėmis, gyvenančiais tarp mūsų, mes siejame Rusijos agresiją su tais žmonėmis, kaltiname nekaltus, o neretai ir nukentėjusius nuo autoritarinio režimo.
Daugybė rusiškai kalbančių žmonių surado mūsų šalyje saugumą, o dabar mes iš jų tą saugumą atimame.
„Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje apsigyveno nemažai politinių pabėgėlių, žurnalistų, dėstytojų iš Rusijos ar Baltarusijos, kurie dėl savo įsitikinimų, veiklos negalėjo likti savo gimtinėse. Jie gyvena šalia mūsų jau ne vienerius metus, čia dirba, vaikšto į parduotuves ir dabar jiems tenka susidurti su atvejais, kai dėl pilietybės atsisakoma juos aptarnauti. Daugybė rusiškai kalbančių žmonių surado mūsų šalyje saugumą, o dabar mes iš jų tą saugumą atimame. Turime užtikrinti, kad nei jie, nei kiti gyventojai nesusidurtų su diskriminacija dėl kilmės, tautybės ar vartojamos kalbos“, – sako kontrolierė.
B. Sabatauskaitė ragina ugdymo įstaigas, tėvus inicijuoti pokalbius su vaikais, aptarti, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą nesusijusi su rusakalbiais Lietuvos gyventojais, tuo labiau vaikais.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba reaguos į visus diskriminacijos kilmės, tautiniu ir kalbiniu pagrindu pasireiškimus. Tarnybos vadovė sako, kad norėtųsi, jog tokių apraiškų būtų kuo mažiau, nes artimiausioje ateityje mūsų šalyje apsigyvens daug ukrainietiškai, rusiškai ar kitomis kalbomis kalbančių žmonių.
„Į Lietuvą šiuo metu atvyksta nemažai ukrainiečių, mes turime suprasti, kad atvykstantys iš Ukrainos asmenys yra įvairių tapatybių, tautybių, skirtingos odos spalvos, lytinės orientacijos, gali turėti negalią, ir į jų skirtingus poreikius turėsime atsižvelgti. Negalime vertinti jų tik pagal jų vartojamą kalbą. Mūsų pareiga yra užtikrinti jiems saugią aplinką“, – sako B. Sabatauskaitė.
Kontrolierės nuomone, tikėtina, kad artimiausiu metu sulauksime nemažai prieglobsčio prašytojų ir iš Rusijos ar Baltarusijos.
„Prieš karą protestuojantys žmonės yra persekiojami, žurnalistai baudžiami už straipsnius ir publikacijas apie tai, kas vyksta Ukrainoje, įvardijus Rusiją agresore. Vien už tai jiems gali grėsti įkalinimas. Neabejotinai bus iš Rusijos bėgančių ir politinio prieglobsčio prašančių žmonių. Todėl jiems ir joms bus reikalinga saugi erdvė tęsti savo darbus iš mūsų šalies. Lietuvoje taip pat gyvena prieglobstį gavę asmenys iš ne taip geografiškai artimų valstybių, kuriems priešiškumas išaugo dar praėjusiais metais“, – sako B. Sabatauskaitė.
Ji ragina nesieti Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinių veiksmų su kiekvienu rusiškai kalbančiu žmogumi, gyvenančiu mūsų šalyje ar čia atvykusiu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Verslas Seimo pirmininkės prašo inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrą3
Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos ver...
-
Atlikti tarnybą šaukiami ir rezervistai: vakar dirbo vandens parke, o šiandien – jau karys6
Į Gaižiūnų poligone esanti mobilųjį logistikos punktą atkeliavo pirmieji 50 rezervo karių, pašauktų į visuotinius mokymus. Tai – anksčiau tarnavę šauktiniai, dabar gyvenę civilinį gyvenimą, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Sukritikavo valdžią dėl verslo žlugdymo nesiimant iniciatyvos: čia – anekdotas1
Klaipėdos rajono verslininkai, 25 sklypų palei Palangos plentą savininkai, rajono valdžią kaltina žlugdant verslą. Esą valdžia kone porą dešimtmečių neinicijuoja jungiamojo kelio įrengimo, nors verslininkai pasiruošę prie kelio...
-
ŠMSM – dar daugiau kritikos: viskas sujaukta1
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bendrojo lavinimo mokyklose užsimojo ugdyti sportininkus profesionalus. Skelbia, kad gimnazijose reikalinga kurti atskiras klases sportininkams ir taip prisidėti prie profesionalų auginimo. ...
-
Diskusijos dėl stadiono apšvietimo: pasiūlė įsigyti užuolaidas
Dėl neseniai įrengto naujo stadiono prie „Gilijos“ pradinės mokyklos kilo diskusijos – esą stadiono apšvietimas įjungiamas dar nesutemus, o šviesos į daugiabučių namų langus plieskia per naktį. Taip pat klaipėdiečiai...
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...
-
Klaipėdos senamiestyje mašinos vėl stovės kitaip4
Klaipėdos senamiestyje vėl sugrąžinama anksčiau buvusi automobilių stovėjimo tvarka – mašinas vėl teks statyti išilgai gatvės, ne statmenai į pastatus. ...
-
Arkivyskupas G. L. Grušas: svarbiausia atrasti savo pašaukimą
Bažnyčia yra pasaulietinė organizacija, nors dažnai apie ją galvodami įsivaizduojame vien savo parapiją, sako Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas, Europos Vyskupų Konferencijų tarybos pirmininkas Gintaras Linas Gru&scaro...
-
Danės skvero fontanas kol kas dar negros16
Danės skvero fontanas šį sezoną nedžiugins klaipėdiečių ir miesto svečių. Pernai per vasaros liūtį nepataisomai nukentėjusios po grindiniu esančios techninės fontano įrangos nebus spėta sutaisyti. Tačiau likę miesto fontanai bus įjung...
-
Gegužės 2-oji Lietuvoje ir pasaulyje1
Gegužės 2-oji, ketvirtadienis, 18 savaitė. ...