- Augustas Stankevičius, BNS; Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo rugsėjo naujus mokslo metus pradės 332 tūkst. mokinių, dešimtadalis jų – pirmokai, pirmadienį pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Artėjančius mokslo metus jau dabar galime vadinti išskirtiniais, nes po ilgų metų Lietuvoje nebelieka jungtinių 5–8 klasių. Taip pat nelieka klasių, kuriose mokosi mažiau nei aštuoni vaikai“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad taip pat svarbu, jog nebūtų formuojamos per didelės klasės.
„Tai matome kaip didelę problemą, dirbame su savivaldybėmis, su mokyklomis. Per didelės klasės reiškia, kad ugdymo kokybė gali būti nepakankama“, – sakė politikė.
J. Šiugždinienės teigimu, šiemet daugiau dėmesio bus skiriama į asmeninę mokinio pažangą orientuotam grįžtamajam ryšiui mokiniui bei jo tėvams.
Ministrės teigimu, nacionaliniai patikrinimai turėtų būtų įrankis pažangai užtikrinti, o ne konkurencijai skatinti.
„Mes į patikrinimus žiūrime rimčiau, jų yra nedaug, bet jie yra orientuoti į pagalbą mokiniui ir mokytojui: kokia yra situacija, kur yra spragos. Yra papildomos konsultacijos, kad būtų galima dirbti ten, kur yra spragos“, – kabėjo ji.
Anot ministrės, atlikti mokinių registro pakeitimai, jog nacionalinių mokinių pasiekimų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų duomenys keliautų „paskui vaiką“ ir nauja priimanti mokykla turėtų informaciją apie tai, kas mokiniui sekėsi, o kurias sritis reikia stiprinti.
Mokytojais sieks tapti daugiau studentų
J. Šiugždinienės teigimu, pirmajame priėmimo etape į universitetus tapti mokytojais siekė daugiau nei 2 tūkst. jaunuolių.
„Tačiau ne visi atitiko reikalavimus“, – kalbėjo ji.
Vis dėlto studijas šiemet pradės maždaug šimtu daugiau būsimų mokytojų nei pernai – 1084 studentai.
„Taip pat beveik dvigubai – nuo 210 iki beveik 400 – išaugo profesines (pedagogikos) studijas pasirinkusių ir valstybės finansavimą gaunančių studentų skaičius“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
„Tai yra jau vyresni žmonės, dažniausiai su patirtimi, bet mes labai daug vilčių dedame į šią grupę“, – pridūrė ji.
Vis dėlto ji pabrėžė, jog stojimas į prioritetines sritis – matematiką, fiziką, chemiją – yra mažas.
Profesinis orientavimas, atnaujintos programos
Švietimo ministerija nurodo, kad naujais mokslo metais visose Lietuvos mokyklose pradedama įgyvendinti profesinio orientavimo programa – mokyklose pradės dirbti daugiau karjeros specialistų, kurie mokiniams patars ir padės apsispręsti dėl tolimesnio mokymosi, karjeros plano.
Numatoma, kad kitų metų pabaigoje švietimo įstaigose dirbs 380 karjeros specialistų, o 2024 metais – apie 425.
Artėjančius mokslo metus jau dabar galime vadinti išskirtiniais, nes po ilgų metų Lietuvoje nebelieka jungtinių 5–8 klasių.
Iki šių mokslo metų mokyklose dirbo per 80 karjeros specialistų.
Šiemet jau patvirtintos ir pradedamos įgyvendinti atnaujintos lenkų gimtosios kalbos ir literatūros, priešmokyklinio ugdymo programos. Taip pat patvirtinta lietuvių kalbos pagal lygius programa, skirta mokyti lietuvių kalbos atvykusius ar sugrįžusius mokinius išlyginamosiose klasėse, grupėse ar individualiai.
Iki rugsėjo pabaigos bus patvirtintos bendrojo ugdymo programos, kurios bus įgyvendinamos nuo kitų mokslo metų.
Pagalba mokiniams, mokytojų kvalifikacija
Pasak J. Šiugždinienės, mokyklose bus įdarbinta daugiau švietimo pagalbos specialistų: ministerija savivaldybėms skyrė beveik milijoną eurų 150 šių specialistų etatų įsteigti.
„Šiemet pirmą kartą net 250 mokytojų įgis antrą švietimo pagalbos specialisto kvalifikaciją“, – sakė ji.
Ministrės teigimu, tai padės mokykloms pasirengti nuo 2024 metų į bendrojo ugdymo mokyklas priimti įvairių poreikių vaikus, jei tėvai to pageidauja.
Be kita ko, nuo šio rugsėjo 420 mokytojų tobulins savo kvalifikaciją informacinių technologijų srityje.
Šiemet taip pat daugiau dėmesio bus skiriama matematikos mokymui.
Anot ministerijos, rengiamos skaitmeninės priemonės, uždavinių bankas, bus stiprinamos mokytojų didaktikos kompetencijos. Rugsėjį darbą pradeda grupė, skirta matematikos ugdymo stiprinimo planui parengti.
J. Šiugždinienės teigimu, bandomasis matematikos egzaminas vyks vasarį, kad liktų daugiau laiko užpildyti spragas.
Šių metų matematikos egzamino neišlaikė 5,2 tūkst. iš 14,5 tūkst. moksleivių, apie 35 procentus. Tai – blogiausias rezultatas per pastaruosius metus.
Ketinama plėsti galimybes mokytis kitų kalbų
J. Šiugždinienės teigimu, siekiant atsisakyti rusų kalbos, kaip antrosios pasirenkamosios kalbos, ketinama plėsti galimybes mokytis kitų kalbų. Vis tik, ministrė pažymi, kad šiuo metu šio dalyko mokytojų yra parengta daugiausia, o pasamdyti kitų kalbų pedagogus – sudėtinga.
„Mes tikrai norėtume, kad kuo greičiau plėstųsi galimybės mokytis kitų kalbų. Ir tie skaičiai po truputėlį auga. Mes matome, kad auga vokiečių, prancūzų kalbos pasirinkimai“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo J. Šiugždinienė.
Mes tikrai norėtume, kad kuo greičiau plėstųsi galimybės mokytis kitų kalbų. Ir tie skaičiai po truputėlį auga.
Vis tik, ministrė nuogąstauja, kad kitas kalbas pasirenkančių mokinių skaičius neauga taip greitai, kaip norėtųsi, kadangi, pažymi ji, šiuo metu paprasčiausia pasamdyti būtent rusų kalbos mokytojus.
„Čia jau turbūt yra problema tokia įsisenėjusi, jog buvo nuo praėjusių laikų parengta daug rusų kalbos mokytojų ir turbūt čia buvo mokykloms ir savivaldybėms paprasčiausia“, – teigė J. Šiugždinienė.
Ministrė atkreipia dėmesį, kad sudėtingiausia antrąją pasirenkamąją kalbą pakeisti mažose mokyklose.
„Jei mes turime tokias klases, kuriose mokosi 5-8 mokiniai, supraskime, kad pasamdyti mokytojų, kurie mokytų prancūzų, vokiečių ar kitas kalbas yra sudėtinga. Tai renkamasi šiandien lengviausias kelias – tų mokytojų, kurių yra daugiausia“, – aiškino ministrė.
„Bet darysime viską, kad situacija keistųsi“, – pridūrė ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ugniagesiai gelbėtojai piketuos prie VRM dėl darbuotojų trūkumo
Pareigūnų profesinės sąjungos ketvirtadienį Vilniuje, prie Vidaus reikalų ministerijos, rengia piketą, siekdami atkreipti dėmesį į didelį ugniagesių gelbėtojų stygių ir finansavimo problemas. ...
-
Gegužės 16-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gegužės 16-oji, ketvirtadienis, 20 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 5.12 val., leidžiasi 21.20 val. Dienos ilgumas 16.08 val. Mėnulis (priešpilnis) leidžiasi 3.30 val., teka 13.11 val. Vardadieniai: Andrius, Andriejus, Bitė, Dobilas, Meli...
-
VDU rektoriui – Mariupolio universiteto regalijos
Trečiadienį Mariupolio valstybinis universitetas, kuris dėl karo šiuo metu veiklą tęsia Kijeve, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriui prof. dr. Juozui Augučiui įteikė Garbės daktaro regalijas. ...
-
Vilniaus miesto savivaldybė skirs paramą ispanų kalbos mokytojams3
Siekiant mažinti rusų kalbos mokymą bei pritraukti į ugdymo įstaigas daugiau ispanų kalbos mokytojų, Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį nustatė šių pedagogų pritraukimo ir finansinio skatinimo sąlygas. ...
-
Nutekinta 150 tūkst. lietuvių paskyrų: kodėl tapome grobikų taikiniais?1
Apie tai, kaip apsaugoti savo elektronines paskyras, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Surfshark“ atstove Lina Survila. ...
-
Teismas išnagrinėjo bylą dėl buvusios S. Šoigu draugės vyro A. Kaminsko Lietuvos pilietybės netekimo
Regionų administracinis teismas trečiadienį išnagrinėjo Lietuvos pilietybės netekusio Adolfo Kaminsko skundą. A. Kaminskas yra buvusio Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu vaikų motinos Jelenos Kaminskas vyras. ...
-
„Amžiaus“ klausimas išspręstas: išrinktas naujas Salomėjos Nėries gimnazijos pavadinimas18
Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė Salomėjos Nėries gimnaziją pervadinti Vyčio vardu. ...
-
Teismas: Lietuva turi teisę išsiųsti grėsmę jos saugumui keliantį Rusijos pilietį V. Vodo
Rusijos pilietis Vladimiras Vodo bus išsiųstas iš Lietuvos į Rusiją. ...
-
Š. Narbutas – tik vienas iš daugelio: Strasbūro teismo pagrūmojimai Lietuvos teisėsaugai2
Pernai iš 22 Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išnagrinėtų bylų prieš Lietuvą šešiose nustatyti pažeidimai, nurodoma ataskaitoje. ...
-
Lietuvos ir JAV kariai bendrose pratybose treniruojasi atlikti oro operacijas
Gegužės 6–17 d. Kauno ir Šiaulių apylinkėse vyksta Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) pratybos „Budrus sakalas 2024“ ir tarptautinės pratybos „Astralinis riteris“, kurių dalyje dalyvauja JAV kariai su n...