- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po sunkios ligos mirė Seimo narys, sovietmečio rezistentas, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas, penktadienį patvirtino Seimo kanceliarija. Jam buvo 71 metai.
Po sunkios ligos mirė Seimo narys, sovietmečio rezistentas, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas, penktadienį patvirtino Seimo kanceliarija. Jam buvo 71 metai.
Karys iki paskutinio atodūsio
A. Patackas gimė Antrojo pasaulinio karo metu 1943-aisiais Trakuose, bet visada vadino save kauniečiu - šiame mieste jis įgijo inžinieriaus išsilavinimą ir dirbo didžiąją savo gyvenimo dalį.
Sovietinės okupacijos metais anksti pradėjo tirti baltų kultūrą ir lietuvių tautosaką, dalyvavo žygiuose ir ekspedicijose, pogrindyje rinko partizanų dainas.
Būdamas 26 metų A.Patackas tapo Mokslų akademijos aspirantu, tačiau vėliau turėjo atsisakyti mokslinio darbo dėl pogrindžio veiklos, kuri ypač suaktyvėjo po Romo Kalantos susideginimo už Lietuvos laisvę 1972 metais Kaune.
„Tokia buvo dilema: ar tu žmogus, ar tu skuduras? Arba pasiduodami tam jovalui, arba... O juk pokariu vyrai gyvybes padėjo, į miškus ėjo - tai kuo aš rizikuoju? Kad disertacijos neparašysiu? Į užsienį neišleis? Jei aš eičiau „į dugną“, ar tada gerai jausčiausi? Buvo tokia sovietiška gerovė, buvo galima gauti „paskyrą“ žiguliukui, ir butą duodavo. Nekabink jų, tai ne į bažnyčią gali nueiti. Bet kas tu toks tada? Matai, kaip iš visų pusių varo blogį, kaip rusai tyčiojasi iš tavo tautos tavo tėvynės...“, - interviu 2010 metais sakė A.Patackas.
Dėl antisovietinės veiklos jam teko paragauti kalinio duonos. 1986 ir 1987 metais - sovietinės okupacinės valdžios A.Patackas buvo kalinamas už pogrindžio kultūros leidinių „Lietuvos ateitis“, „Pastogė“ redagavimą ir leidimą.
Prasidėjus tautiniam atgimimui, 1988-1990 A.Patackas buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys, 1990 metais išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir 1990 metų kovo 11-ąją tapo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru.
1989-1995 metais A.Patackas Kauno universitetuose dėstė etiką, kultūros filosofiją ir baltų kultūrą.
Seime jis dirbo nuo 1992 iki 2000 metų. 2000–2002 metais A.Patackas dirbo krašto apsaugos sistemoje, dalyvavo specialiosiose Užsienio reikalų ministerijos bei Seimo misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje. Į parlamentą vėl buvo išrinktas 2012 metais su „Drąsos kelio“ partija.
Nuoširdus Lietuvos patriotas
A. Patackas buvo nuoširdus Lietuvos patriotas, kuris nuosekliai laikėsi savo principų ir aukojosi dėl tautos bei dvasinių vertybių, sako aktyvi Sąjūdžio veikėja, Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė.
„Tai buvo karys, kuris kovoja už tautos išlikimą, dvasines vertybes, tautos savimonės išlikimą. Jis buvo karys iki paskutinio atodūsio. Nekalbėkime apie nusivylimą - jis viską darė, kad būtų geriau, jis vistiek žiūrėjo į priekį“, - BNS penktadienį sakė A.Rupšytė.
Ji pabrėžė, kad sirgdamas paskutiniais gyvenimo metais A.Patackas stengėsi savo patirtį ir mintis perduoti jaunimui, daug su juo bendravo.
„Lietuva neteko patrioto, principingo Tėvynę mylinčio žmogaus, tiesos sakymo žmogaus. Kiek jį pažįstu nuo Sąjūdžio laikų, būtent tas ir žavėjo - tiesos sakymas, savo principų, idėjų laikymasis, suvokimas, kas yra tauta, laisvė. Jis aukojosi dėl jos, galima sakyti, „degė“. Tokį patriotą, atsidavusį žmogų nedažnai sutinkame, labai gaila, kai šie žmonės išeina“, - kalbėjo A.Rupšytė.
Valstybės vadovai reiškia užuojautą
Valstybės vadovai penktadienį pareiškė užuojautą dėl Nepriklausomybės akto signataro, Seimo nario A. Patacko mirties, vadindami jį tvirtu kovotoju už Lietuvą ir jos laisvę.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad A.Patackas buvo „drąsi ir išskirtinė asmenybė, be kurios būtų sunku įsivaizduoti Lietuvos Nepriklausomybės kelią“.
„Netekome A.Patacko – tvirto, sąžiningo ir niekada nepasidavusio kovotojo už Lietuvą ir jos Laisvę. Disidentas, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras, ne vienos kadencijos Seimo narys – aktyvi politinė ir visuomeninė veikla įrodo, kad A.Patackui visada rūpėjo Lietuva ir jos likimas", – teigia prezidentė.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė atkreipė dėmesį, kad A.Patackas žinomas kaip plačių interesų ir gebėjimų žmogus, pedagogas, straipsnių apie kultūrą ir geopolitiką autorius.
„A.Patackas net ir sunkiai sirgdamas iki paskutinės dienos aktyviai atstovavo Lietuvos žmonėms dirbdamas Seime“, – teigė L.Graužinienė.
Premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad visas A.Patacko gyvenimas buvo „ryškus patriotizmo, pasišventimo kilniems idealams pavyzdys“.
„Dėl A.Patacko mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, bendražygiams ir visiems, kuriems buvo lemta pažinti šią didžią asmenybę“, – sakoma premjero A.Butkevičiaus užuojautoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilnius mini 702-ąjį gimtadienį: sostinėje vyko tradicinė vėliavų pakėlimo ceremonija
Šeštadienį Vilniui minint 702-ąjį gimtadienį Rotušės aikštėje vidurdienį vyko miesto vėliavų pakėlimo ceremonija. ...
-
Į Romą iš Vilniaus turėję vykti keleiviai dėl techninių kliūčių išskraidinti kitu reisu
Iš Vilniaus į Romą šeštadienio rytą kilęs „Ryanair“ lėktuvas dėl techninių priežasčių vėl turėjo leistis sostinėje, keleiviai popiet išskraidinti kitu orlaiviu. ...
-
Teisėsaugai sprendžiant, ar pradėti tyrimą dėl „Teltonikos“ istorijos, Paukštys apsilankė STT
Teisėsaugai sprendžiant, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl politikų ir verslininkų galimai nusikalstamų veikų, įgyvendinant „Teltonikos“ projektą, šią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) apsilankė minėtos įmonės ...
-
Pasienyje su Baltarusija dvyliktą parą paeiliui nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija dvyliktą parą iš eilės neapgręžtas nė vienas neteisėtas migrantas, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. ...
-
KAM skaido Rūdninkų karinio miestelio antrąjį etapą, kviečia daugiau įmonių
Naujoji Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybė nusprendė į tris dalis išskaidyti Rūdninkų karinio miestelio statybos antrąjį etapą ir pakvietė daugiau įmonių dalyvauti pavasarį prasidėsiančiose atrankose. ...
-
Pasitinkant miesto gimtadienį, Rotušės aikštėje vyks Vilniaus vėliavų pakėlimo ceremonija
Pasitinkant sostinės 702-ąjį gimtadienį, Rotušės aikštėje šeštadienį vyks tradicinė Vilniaus vėliavų pakėlimo ceremonija. ...
-
Sausio 25-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Sausio 25-oji, šeštadienis, 4 savaitė. ...
-
Jaunuolių idėja nustebino pasaulį: fantastiškas jausmas padaryti tai, ko niekas kitas nepadarė
Iš mokyklos suolo – į nuosavą verslą. Eligijus Girdenis ir Damiras Samarinas sukūrė pirmąjį pasaulyje stalo žaidimą akliesiems ir silpnaregiams ...
-
Po išpuolio prieš teisėją – kol kas jokių konkrečių siūlymų
Teisingumo ministerija tikisi vasario pradžioje gauti konkrečius siūlymus dėl skubiausių priemonių, būtinų teismų saugumo užtikrinimui. ...
-
Konvojus 73: IX forte sušaudytas ir vengrų muzikos virtuozas
Žydų kilmės kompozitorius Pal Hermann 1944 m. konvojumi iš Prancūzijos atvežtas į Kauno IX fortą ir netoli forto esančiame masinių žudynių lauke sušaudytas su kitais pasmerktaisiais. ...