O. Valiukevičiūtė: referendumas pavyktų ir dauguma pasakytų „taip“

Pasaulio lietuvių bendruomenei nesiseka susitarti su Seimu dėl dvigubos pilietybės. Kadangi pilietybės straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, tai jo nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu, jeigu tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Seimas jau svarsto siūlymą drauge su prezidento rinkimais kitąmet surengti tokį referendumą. Seime šią savaitę netgi buvo planuojama pasirašyti bendrą politinių partijų memorandumą. Tačiau memorandumas taip ir nebuvo pasirašytas. Jam, o kartu ir referendumui, pasipriešino Pasaulio lietuvių bendruomenė, nors jos pirmininkė Danguolė Navickienė yra žadėjusi važinėti po Lietuvą su trispalvėmis ir garsia muzika ir kviesti balsuoti referendume.

Kodėl išeiviai taip prieštarauja referendumui ir kaip būtų galima rasti kompromisą, „Savaitė“ kalbėjosi su Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininke O. Valiukevičiūte.

Memorandumas lyg ir nieko blogo. Tai kvietimas, kad visos partijos draugiškai, vieningai siektų, kad referendumas įvyktų ir būtų galima keisti Konstitucijos nuostatą.

Iš pradžių ir mums taip atrodė. Ir frakcijų nuomonei pasirašyti tą memorandumą aš pati pritariau. Bet paaiškėjo, kad tai visiškai prieštarauja Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo nuomonei. Suprantama, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas pasako tvirtą žodį mums, kaip mes turėtume toliau elgtis, bet net mūsų priimtoje bendru sutarimu rezoliucijoje yra sakoma, kad „LR Seimas dar neišnaudojo visų galimybių svarstyti ir priimti tą įstatymą, kuriuo suteikiama teisė turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę“.

„Ne visos galimybės dar yra išnaudotos“ – tai kokios tos galimybės, jeigu KT aiškiai pasakė, kad įstatymo pakeitimo neužteks, reikia keisti Konstituciją, o Konstituciją keisti galima referendumu? Tai kokie buvo siūlymai, kokios dar galimybės, kurios neišnaudotos?

Tai aš galiu tik pacituoti, kas yra parašyta bendroje rezoliucijoje: „siūlo šiam tikslui sudaryti darbo grupę kartu su Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pasiūlytais ekspertais“. Aš manyčiau, kad ta darbo grupė galbūt nėra panacėja, bet galbūt vienas iš paskutinių bandymų, kaip nors sutaikyti mus visus, kurie prieštarauja ir kurie yra už.

Bet ar aš teisingai suprantu, kad šitoje komisijoje mūsų Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės nuomonės šiek tiek skiriasi, jeigu ne visiškai skiriasi?

Be jokios abejonės, bet mes mėginame jas kažkaip suderinti, nes mūsų reglamente nėra tokio aštraus balsavimo, tai vis tiek rezoliucijas mes turime priimti bendru sutarimu, jeigu mes jas kuriame.

Aš suprantu, kad KT sprendimas pirmiausia neįtikina Pasaulio lietuvių bendruomenės – jie nenori referendumo. Ką galvojate jūs, kaip komisijos pirmininkė?

Kaip komisijos pirmininkė aš dabar negalėčiau tvirtai atsakyti į tą klausimą. Bet manau, gal neužkirskim kelio, gal vis dėlto dar kartą pasvarstykim, juo labiau kad Pasaulio lietuvių bendruomenė siūlo savo ekspertus ir teisininkus.

O tiems Pasaulio lietuvių bendruomenės teisininkams, kaip suprantu, mūsų teisininkų sprendimai yra niekiniai, jie turi savo požiūrį?

Nedrįsčiau atsakyti už juos.

Bet jeigu toks pasipriešinimas yra iš Pasaulio lietuvių bendruomenės referendumui, tai ar galima taip sakyti, kad labiausiai išeiviai nepasitiki savo tautiečiais, mumis likusiais gyventi Lietuvoje?

Galbūt nevisai taip, galbūt aš nedrįsčiau taip tvirtinti, nes referendumų istorija sako, kad iš tų referendumų, kurie buvo – 11 ar daugiau, tiktai du ir įvyko. Bet kas antra Lietuvos šeima turi išvykusių ekonominių emigrantų, kaip aš sakau, ir kurie yra susiję su ta dviguba pilietybe. Ir aš beveik įsitikinusi, kad referendumas pavyktų ir dauguma pasakytų „taip“.

Dar kartą jūsų noriu paklausti kaip komisijos pirmininkės. Kaip jūs asmeniškai įtikinėsite ir toje pačioje darbo grupėje: eikim, darykim referendumą ir negaiškim laiko ar žaisim vėl su tuo įstatymo pakeitimu, kuris jau daug kartų atmestas?

Aš manau, kad čia netgi negalima pasakyti, kad žaisim. Aš manau, kad konsultuosimės, argumentuosim ir diskutuosim. Šitoje darbo grupėje turės būti jau aukščiausio lygio specialistai. Taip nebus, kad Valiukevičiūtė toje komisijoje sėdės su patariamuoju balsu. Aš manau, kad ta darbo grupė bus sudaryta iš aukščiausio rango teisininkų, kurie turės pasakyti paskutinį žodį.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Baisu

Baisu portretas
Kažkas iš fantastikos......žino kaip ten bus......

Pikasas

Pikasas portretas
RETRO 2010 Kai kurie Lietuvos teisininkai ir poltikai ir toliau klaidina visuomenę aiškindami apie rederendumo Pilietybės įstatymo būtinybę, norint neatimti LR piliečio statuso iš dešimčių tūkstančių laikinai ar ilgesniam laikui emigravusių iš Lietuvos asmenų, gavusių ir kitos šalies pilietybę. Beje, net iš tų, kurie jokiems LR įstatymams tuo laiku neprasižengė. Jau pats tokio įstatymo pataisų taikymas atbuline data prieštarauja Lietuvos Konstitucijos esmei. Planuojamas referendumas, kurio įvykimui nėra jokių sąlygų ir tikimybių galėtų galutinai "įteisinti" antikonsticinę tvarką ir palaidoti pačią kilnią lietuviškumo saugojimo idėją. Kaip žinome, 12-o Konstitucijos straipsnio keitimas leidžiamas tik referendumu. Esant dabartinam Referendumų įstatymui, " dvigubos pilietybės" įteisinimo galimybė artima nuliui. Dėl įvairių mano anksčiau jau ne kartą minėtų priežasčių. Kai kurios jų teisingai paminėtos ir šiame rašinyje esančiose PLB valdybos pirmininkės Reginos Narušienės. Raimondas Šukys. Artūras Paulauskas Arminas Lydeka ir kiti laaabai "gudrūs" teisininkai ir politikai bando žaisti demagoginį viešųjų ryšių žaidimėlį. Siūlyti referendumą, žinant, kad jis neįvyks ir tuo pačiu nepavyks gali tik nesąžiningas teisininkas ar politikas. Pirmiausia, derėtų bent jau viešu, visuomenėje aptariančiu lygiu įvertinti tuos Konstitucinio teismo aiškinimus, kurie bandė pakeisti Konstitucijoje esančius žodžius ir tuo pačių prasmę, norėjo atimti Seimui teisę savarankiškai priimti Pilietybės įstatymą, kaip tą numato LR Konstitucija. Tokių teisių KT neturi, nes to nenumato pati LR Konstitucija. Tuo pačiu buvo nusižengta Konstitucijos dvasiai, paminant joje įprasmintą Tautos Suvereniteto išskirtinę teisę. Dar labiau nevykę ir antikonstituciniai buvo A.Lydekos komisijos bandymai Pilietybės įstatymo pataisų kūrime. Konstitucijoje 3 straipsnis skelbia, kad "niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių" . Būtų pakakę Pilietybės įstatyme nurodyti vieną pagrindinį " atskirą atvejį" , kad "lietuvių tautos piliečiai turi teisę į pilietybę ir negali jos prarasti jiems patiems tokio noro nepareiškus" ir 99 procentai problemų būtų vienu ypu išspręstos. Tai kodėl taip nebuvo pasielgta ankstesnio Seimo? Atsakymas gali būti labai paprastas. Panorėta atimti emigravusiems asmenims pilietines teises dalyvauti Seimo ir Prezidento rinkimuose. Dabartiniai "Lietuvių kortos" sumanytojai būtent tai ir išsako atviru tekstu: " korta - be pilietybės teisių" . Emigrantų, balsavusių Vakarų šalyse rezultatai rodo, kad jie skiria absoliučia daugumą savo balsų dešinės - centro jėgoms. Būtent tokios situacijos labai bijo neokomunistinės politinės grupuotės. Dabartinis Seimas turėtų turėti politinės valios ištaisyti tokią keistą padėtį, kai santykinai maža lietuvių Tauta bandoma skaldyti pagal kairiųjų užsakytas nuostatas. Beje. Kol nėra įstatyme numatyta pilietybės atėmimo procedūra visi lietuviai , kurie turi dvigubas pilietybes Lietuvos pilietybės prarasti net negali, jei patys tokio noro nepareiškia.

Vytas

Vytas portretas
nekokia buvo dainininke- dar prastesne politike: kazkuo primena Nedzinsku Antana.
VISI KOMENTARAI 11

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių