Padėtis kritinė: du mėnesius nėra kam pakeisti koją susilaužiusio mokytojo

  • Teksto dydis:

Daugėja savivaldybių, kuriose greitu metu nebebus kam mokyti tiksliųjų dalykų – chemijos, fizikos, informacinių technologijų. Trūkumas jaučiamas ne tik kaimuose, bet ir didžiuosiuose miestuose, praneša LNK.

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius džiaugiasi, kad tiksliųjų dalykų mokytojų prisivilioti pavyko.

„Chemijos vieną mokytoją, fizikos vieną mokytoją, informacinių technologijų turime vieną mokytoją ir vienas dabar persikvalifikuoja ir bus du mokytojai“, – džiaugėsi Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius Antanas Alčauskas.

Net padaugėjo abiturientų, norinčių laikyti chemijos egzaminą.

„Gal dėl to, nes prieš trejus metus priėmėme jauną specialistę, kuri žavesiu vilioja vaikus. Vaikai dažnai renkasi pagal mokytoją ir tą dalyką“, – sakė direktoriaus pavaduotojas Robertas Gricenko.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

Tačiau šis pavyzdys labiau išimtis, o ne taisyklė. Žurnalas „Reitingai“ skelbia, kad Lietuvoje chemijos, fizikos ar informacinių technologijų tuoj nebebus kam mokyti. Daugėja savivaldybių, kuriose galima rasti vos po vieną ar du tiksliųjų dalykų pedagogus.

„Šnekėjau su Utenos vienos progimnazijos direktoriumi. Sakė, kad šį rudenį reikėjo ieškoti chemijos mokytojo, tai nerado, pasikvietė iš Dusetų. Važiuoja žmogus 40 km“, – stebėjosi žurnalo redaktorius Gintaras Sarafinas.

Problema itin opi rajonuose, bet net ir didesnėse savivaldybėse tokio profilio mokytojų kritiškai trūksta.

„Susilaužė koją vienas mokytojas, nėra kam jo pakeisti. Utena juk ne kaimas, o miestas, tačiau nėra kam pakeisti koją susilaužiusio mokytojo du mėnesius“, – susiklosčiusia situacija stebėjosi G. Sarafinas.

Problema ta, kad ir pačių mokinių aukštesnėse klasėse nebedomina nei Mendelejevo lentelė, nei fizikos dėsniai. Didžioji dalis jų vienuoliktoje klasėje šių dalykų atsisakė.

„Sudėtingas mokslas ir nedaug mokinių renkasi“, – pažymėjo direktoriaus pavaduotojas.

Anot žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus, kol visame pasaulyje auga startuolių skaičius, plečiasi aukštųjų technologijų kompanijos, Lietuvoje abiturientai vis dar iš neprivalomų abitūros egzaminų mieliausiai renkasi anglų kalbos ir technologijų.

Nėra susidomėjusių – nebus ir mokytojų. Šiemet pasirinkusių tapti tiksliųjų mokslų pedagogais galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais.

„Į fiziką – du, į chemijos pedagogiką – vienas, informacinių technologijų – nulis. Nėra kaitos ir aš neįsivaizduoju, kas ateityje mūsų vaikus mokys to, ką moka visas pasaulis“, – dėl ateities nuogąstavo G. Sarafinas.

Universitetai skaičiuoja specialistus, kuriems reikalingos chemijos, tiek kitais tiksliaisiais mokslais paremtos žinios, o jų ateityje nebus kam pakeisti.

„Čia yra žmonės, kurie tiria gaisrus, daro analizes, važiuoja į gaisrų vietas. Šiais metais nepriėmė nė vieno studento“, – sakė „Vilnius Tech“ prorektorius Adas Meškėnas.

Inžinerijos specialistų turėtų daugėti, o jų atvirkščiai – mažėja.

„Sulaukiame didelio darbdavių susidomėjimo. Studentų, kuriuos paruošiame, ne tai kad didėja šimtais, bet mažėja šimtais, dėl to, kad mažėja stojančiųjų“, – situaciją komentavo A. Meškėnas.

Ar esate girdėję nors kažkokį žingsnį ar sprendimą, pagalbos priemonių paketą, kas Lietuvoje daroma su matematikos ugdymo stiprinimu?

„Reitingų“ redaktorius pirštu beda į Švietimo ministeriją. Jos reformas vadina kreivomis ir neapgalvotomis.

„Ar esate girdėję nors kažkokį žingsnį ar sprendimą, pagalbos priemonių paketą, kas Lietuvoje daroma su matematikos ugdymo stiprinimu?“ – retoriškai klausė G. Sarafinas.

„Didėja atotrūkis tarp skirtingų regionų ir net tarp mokyklų tuose pačiuose regionuose“, – pažymėjo žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

„Labai daug darbų nuveikta, tuoj paskelbsime visą savo nuveiktų darbų sąrašą. Aš tuo labai didžiuojuosi, didžiuojuosi savo komanda, kas nuveikta per pastaruosius metus. Kai nežinai ir nenori žinoti, tada sakai, kad nieko nevyksta. Tai lengviausia padaryti“, – komentavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Šį kartą švietimo įstaigos reitinguotos pagal mokomuosius dalykus. Matematikos, lietuvių, anglų kalbos, geografijos ir istorijos geriausiai išmoko Vilniaus licėjus, biologijos – Klaipėdos licėjus, informacinių technologijų – Klaipėdos Ąžuolyno gimnazija, chemijos – Kauno technologijos universiteto gimnazija, o fizikos – Vilniaus jėzuitų gimnazija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

valytoja dirbanti uz minimalia alga ...

valytoja dirbanti uz minimalia alga ... portretas
as galiu ji pakeist.... sutinku bet uz alga kaip ja ten uzmirsau a...solidzia alga...... a jei sakot kad as neturiu tam issilavinimo - tai gerove ministrai irgi neturi tinkamo issilavinimo .... nepergyvenkit... as kaip ir jie .... konsultanta pasisamdysiu ir firma iforminsiu elektros aferizmo ir bus viskas ok...

Seklys morka

Seklys morka portretas
Gaila, bet dauguma komentuojančiųjų labai nutolę nuo taisyklingos lietuvių kalbos. Šalia kompiuterio pravartu būtų pasidėti bent penktos-šeštos klasių gramatikos vadovėlius ir nors retkarčiais juos pavartyti.

S.S.S.

S.S.S. portretas
matant tokį apgailėtina atlyginimą mokintis pedagogiką absurdas. Mokintis ir žinoti, kad uždirbsi varganai. Todėl ir nėra tų mokytojų. Žinau ne vieną mokytoja, kurios metė darbe mokykloje ir dirba ant savęs, bei papildomai moko vaikus.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių