- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai per 1,3 mln. Lietuvos gyventojų mokėsi formaliojo ar neformaliojo švietimo įstaigose arba savarankiškai, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Anot pranešimo, tai darė 1,336 mln. šalies gyventojų, kurių amžius siekia 18-69 metus.
8,6 proc. suaugusių gyventojų studijavo universitetuose, kolegijose ar kitose formalųjį švietimą teikiančiose mokymo įstaigose.
Kas ketvirtas suaugęs asmuo dalyvavo neformaliajame švietime, tai yra tobulinosi įvairių mokymo teikėjų organizuotuose kursuose, dalyvavo seminaruose, konferencijose, mokėsi darbo vietoje. 60,4 proc. gyventojų švietėsi savarankiškai.
Formaliojo ar neformaliojo švietimo mokymo įstaigose mokėsi 33,1 proc. 18–69 metų amžiaus šalies gyventojų arba 632 tūkst. asmenų. Moterų mokėsi daugiau negu vyrų (atitinkamai 38,1 ir 27,7 proc.)
Formaliajame arba neformaliajame švietime daugiausia (67,5 proc.) dalyvavo 18–24 metų amžiaus gyventojų. Vyresnio amžiaus gyventojų dalyvavimas mažiausias 55–69 metų amžiaus grupėje.
Dažniausiai mokėsi aukštąjį išsilavinimą (45,9 proc.) įgiję ir dirbantys (37,4 proc.) asmenys.
Dirbantys gyventojai (37,4 proc.) buvo labiau linkę mokytis nei bedarbiai (15,7 proc.) arba ekonomiškai neaktyvūs gyventojai (23,2 proc.).
Dažniau savarankiškai mokėsi jaunesni, aukštąjį išsilavinimą turintys miesto gyventojai.
Tarp 510 tūkst. neformaliajame švietime dalyvavusių gyventojų populiariausia švietimo sritis buvo socialiniai mokslai, verslas ir teisė (28,6 proc.).
Paslaugos buvo antras pagal populiarumą pasirinkimas (21,9 proc.). Ši kategorija apima plaukų ir grožio priežiūrą, viešbučių ir maitinimo paslaugas, kelionių, turizmo ir poilsio, profesines sveikatos ir darbuotojų saugos, transporto ir kai kurias kitas paslaugas. Šią švietimo sritį dažniau rinkosį vyrai nei moterys (atitinkamai 32,7 ir 14,9 proc.).
Vyrai taip pat dažniau nei moterys rinkosi tokias švietimo sritis kaip inžinerija, gamyba ir statyba (atitinkamai 15,7 ir 4,6 proc.), gamtos mokslai, matematika ir kompiuterija (atitinkamai 12,7 ir 7,9 proc.) bei žemės ūkis ir veterinarija (atitinkamai 5,3 ir 1 proc.).
Pasak agentūros, besimokančios moterys aktyviau nei vyrai rinkosi tokias švietimo sritis kaip socialiniai mokslai, verslas ir teisė (atitinkamai 32,8 ir 22,1 proc.), švietimas (atitinkamai 25,7 ir 14,4 proc.), sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga (atitinkamai 23,3 ir 8,2 proc.) bei humanitariniai mokslai ir menas (atitinkamai 10 ir 6,9 proc.)
83 proc. neformaliajame švietime dalyvavusių gyventojų teigė, kad mokėsi ar kėlė kvalifikaciją įvairiuose mokymo kursuose, dalyvavo konferencijose ar seminaruose, nes siekė įgyti profesinių žinių, reikalingų darbui, kiti tai nurodė darę dėl asmeninių priežasčių.
Kas trečias teigė, kad tobulinti profesinę kvalifikaciją reikalavo darbdavys, 66 proc. siekė įgyti daugiau žinių ir (arba) naujų įgūdžių, 73 proc. besimokančiųjų tobulino žinias, nes siekė geriau atlikti savo darbą.
66,9 proc. suaugusių gyventojų nesimokė formaliojo ar neformaliojo švietimo įstaigose, tačiau 6,5 proc. mokytis norėjo. Svarbiausios priežastys, trukdančios dalyvauti formaliajame ar neformaliajame švietime, buvo per didelis užimtumas darbe (8,4 proc.) ir per brangus mokymasis (5,7 proc.).
Du trečdaliai 18–69 metų amžiaus šalies gyventojų (1 154 tūkst., arba 60,4 proc.) švietėsi savarankiškai – mokėsi iš dalykinių knygų, specializuotų žurnalų, interneto, lankydamiesi bibliotekose, muziejuose, kultūros ir mokymo centruose bei kitose įstaigose, teikiančiose mokslo žinių.
Anot pranešimo, dažniau savarankiškai mokėsi jaunesni, aukštąjį išsilavinimą turintys miesto gyventojai. Mokymasis naudojant kompiuterį ir internetą buvo populiariausias savarankiško mokymosi būdas, jį išskyrė 52 proc. 18–69 metų šalies gyventojų.
Suaugusių asmenų švietimo statistinis tyrimas atliekamas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal bendrą metodiką.
Pernai rugsėjo–gruodžio mėnesiais vykusioje tyrimo apklausoje dalyvavo 5004 18–69 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Tiriamasis laikotarpis – 12 mėnesių iki apklausos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prokuratūra: tik prokuroras gali spręsti, ar prezidentas pakenkė tyrimui dėl L. Volkovo
Prezidentui Gitanui Nausėdai pirmajam pranešus apie įtariamųjų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolimu sulaikymą, prokuratūra teigia, kad tik tyrimą organizuojantis prokuroras gali nuspręsti, ar šiuo paviešinimu nebuvo ...
-
Pirmą tokį apdovanojimą atsiėmęs Š. Narbuto advokatas: šioje byloje buvo unikalus atvejis1
Lietuvos advokatūra šiais metais pirmą kartą įteikė naująjį bendruomenės simbolį – statulėlę „Gynėjas“, kuris atiteko advokatui Raimundui Lideikai. Šis simbolis buvo sukurtas kartu su garsiu Lietuvos menininku, skulp...
-
„Via Lietuva“ iki 2026-ųjų įrengs 121 km apsauginių tvorų ir naują tiltą gyvūnams
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki 2025-ųjų pabaigos prie valstybinės reikšmės kelių įrengs 121 km apsauginių tvorų nuo laukinių gyvūnų. ...
-
A. Stonys paaukojo 150 tūkst. į referendumo dėl pilietybės išsaugojimo skatinimą: kviečia jungtis7
Lietuvos lyderiai, verslo bendruomenė ir visuomenininkai nusitaikė atkurti 4 milijonų Lietuvą. Imasi referendumo dėl pilietybės išsaugojimo kampanijos organizavimo, įkūrė viešąją įstaigą – „4 milijonų Lietuva&rdquo...
-
VRM ketina kurti gyventojų perspėjimo programėlę, nustatys priedangų lygius1
Vidaus reikalų ministerija (VRM) ketina kurti mobiliąją programėlę, kuri būtų integruota į bendrą gyventojų perspėjimo sistemą. ...
-
Po L. Linkevičiaus komentarų apie Kerčės tiltą – Kremliaus atsakas: dabar jie loja, bet vėliau verks48
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, dabar ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius po komentaro apie Krymo (Kerčės) tiltą susilaukė Maskvos atsako. ...
-
2023 metai – šilčiausi per visą istoriją. Ko galime tikėtis iš 2024-ųjų?1
2023-ieji buvo šilčiausi per visą istoriją. Mokslininkai skelbia, kad klimato kaitos padariniai vien Europai kainavo daugiau nei 13 mlrd. eurų. Meteorologai sako, kad vis ekstremalesnių reiškinių sulauks ir Lietuva. ...
-
Sostinėje sezoną atidarys motociklininkai: bus eismo ribojimų1
Šeštadienį, gegužės 4 d., sostinėje vyks renginiai, kurių metu bus laikinai ribojamas transporto priemonių eismas Senamiestyje ir palei Nerį, Upės g. ...
-
Negalią turinčio Edgaro mama – apie sūnaus atkaklumą ir gražius žodžius iš Lavrinovičių6
„Buvo labai sunkių momentų, kai tiesiog rėžė – noriu susitikti su Dievu ir paklausti, kodėl jis tokį mane sukūrė“ – kadaise ištartus 18-mečio Edgaro žodžius prisimena jo mama Marija Ceiko. Visgi šiandien vaikin...
-
Norintiems Vilniuje judėti tvariau – daugiau kaip 5 tūkst. alternatyvų automobiliui
Pavasarį į sostinės gatves grįžta dviračiai ir paspirtukai – keliauti po miestą šiomis transporto priemonėmis yra daug patogiau ir tvariau nei automobiliu. Edgaras Stankevičius, JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) judumo eksper...