Poligrafo patikimumas gali siekti 90 proc.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimui įtakos turėjusio poligrafo tyrimo patikimumas gali siekti 90 proc., tačiau vien juo remtis negalima, būtina surinkti papildomų duomenų, sako Vilniaus universiteto dėstytoja, melo atpažinimo specialistė Kristina Vanagaitė.

„Poligrafo patikimumas gali siekti iki 90 proc., bet tai labai priklauso pačios procedūros, kokie žmonės darė, kaip visa tai atlikta ir panašiai“, - antradienį žurnalistams sakė mokslininkė po apsilankymo Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje.

„Tačiau tai negali būti vieninteliai duomenys, kuriais turi būti remiamasi. Turi būti renkami papildomi įrodymai, kurie patvirtintų tai, ką pamatavo prietaisas“, - kalbėjo specialistė.

Jos teigimu, per tyrimą poligrafu gauti duomenys daugelyje šalių yra orientaciniai - kad sumažintų įtariamųjų skaičių, būtų sužinota papildomos informacijos.

„Tai nenaudojama kaip neginčijamas kaltės įrodymas“, - pridūrė K.Vanagaitė.

FNTT vadovų atleidimo priežastis tiriančios Antikorupcijos komisijos nariai K.Vanagaitę pasikvietė, kad ši paaiškintų, kiek patikimi yra poligrafo tyrimo rezultatai.

Mokslininkė pabrėžė, kad poligrafas yra vienintelis prietaisas, kuris matuoja objektyvius rodiklius -  žmogaus fiziologines reakcijas.

„Poligrafas nėra melo detektorius. Jis nematuoja melo kaip tokio, jis matuoja mano susijaudinimą - kiek jaudinuosi, išgirdusi tam tikrus klausimus. Tą jaudinimąsi mes interpretuojame ir siejame su mėginimu nuslėpti informaciją (...) Aš nustatau žmogaus fiziologines reakcijas ir matydama, į kokius klausimus jos stipresnės, interpretuoju, kad jis toje vietoje bando nuslėpti informaciją“, - pasakojo K.Vanagaitė.

Ji teigė, kad labai svarbi žmonių, kurie atlieka tyrimą, kompetencija. Tuo pačiu mokslininkė sakė nieko nežinanti apie atliktą tyrimą poligrafu dėl informacijos apie „Snorą“ nutekinimo. Ji pripažino nežinanti, nei pagal kokią metodiką tyrimas atliktas, nei jį dariusių specialistų kompetencijos.

Paklausta, kodėl gali skirtis dviejų to paties asmens tyrimo poligrafu rezultatai, K.Vanagaitė tvirtino, kad yra daug veiksnių, kurie gali lemti parodymų skirtumus.

„Gali lemti žmonės, procedūra, klausimai, pagaliau pats žmogus gali nebe taip smarkiai jaudintis per antrą matavimą, nes žino, kaip viskas vyksta ir ko galima tikėtis. Per pirmą apklausą galiu išgyventi daug didesnes emocijas, nes nežinau, ko čia galima tikėtis ir ko galiu sulaukti, galiu labai susijaudinti ir audringai reaguoti į bet kokį klausimą. Tada duomenis sudėtinga interpretuoti, ko nebebus antros apklausos metu. Bet tai yra prielaidos, nežinau, kaip viskas vyko ir kas buvo daroma“, - svarstė mokslininkė.

FNTT direktorius Vitalijus Gailius ir jo pavaduotojas Vytautas Giržadas vasario 15 dieną atleisti iš pareigų, nes po tyrimų poligrafu kilo abejonių dėl jų patikimumo. Neoficialiomis žiniomis, V.Giržado tyrimo poligrafu rezultatai du kartus buvo neigiami, V.Gailiaus - vieną kartą neigiamas, kitą kartą - jam palankus.


Šiame straipsnyje: FNTTmelo detektorius

NAUJAUSI KOMENTARAI

laisve

laisve portretas
Juokinga skaityti. Visame pasaulyje melo detektoriaus parodymai nera laikomi irodymais. O Lietuvoje… ir dar reikia vykdyti tyrimus, kad priimtum sprendimus, kad buvo pazeidimai? Pirma reikejo irodyti, kad informacija nutekejo per FNTT vadovus, o tik po to juos atleidineti is darbo. Nes kitaip susidaro ispudis, kad teisus Seimo narys Valentinas Mazuronis, kad istorija su FNTT vadovu atleidimu kvepia noru pasaugoti savo mundira nuo demiu. Juk viskas prasidejo nuo to, kaip liberalas Palaitis supyko, kad FNTT vadovai pradejo dometis liberalu remejais...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių