- Augustas Stankevičius, Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
-
Kaip atrodys Lietuva 2050 metais: nori parodyti, kad pats žmogus kuria savo...
Lietuvos ateities vizija 2050 metams apims didesnį dėmesį kultūrai, gamtinei aplinkai bei technologijų ir inovacijų plėtrai.
Trečiadienį pristatytame dokumente šios sritys nurodomos kaip pamatinės.
Jų pagrindu formuojamos penkios pažangos kryptys: demokratinės kultūros ir valdysenos, švietimo, sveikatos ir socialinės politikos, ekonominio proveržio, tarptautinės politikos ir saugumo bei gyvenimo aplinkos.
Kaip renginyje sakė viziją rengusios Valstybės pažangos tarybos narys Aleksandras Abišala, ji bus įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą, jos įgyvendinimą kontroliuos Valstybės pažangos taryba, Seimo Ateities komitetas, Vyriausybė.
„Jeigu laivas nežino, kur plaukia, tai ten ir atsiduria – nežinioje, – sakė Nepriklausomybės akto signataras. – Vizija yra kryptis, vizija nėra konkretūs tikslai.“
Šios vizijos šūkis – „Kelrodė Lietuva: valstybė, kurioje noriu gyventi ir kurti. Valstybė, kurią noriu saugoti“. A. Abišalos teigimu, juo siekiama parodyti, kad ne kažkas kitas, o pats žmogus kuria savo ir valstybės ateitį.
„Vizija bus nuolat peržiūrima ir atnaujinama, atsižvelgiant į svarbiausius klausimus valstybės gyvenime“, – sakė jis.
Ambicijose – švietimo, mokslo stiprinimas
Atsižvelgiant į penkias pažangos kryptis, formuojamos penkios ambicijos: piliečių kuriama demokratija: patikima, atvira, telkianti; ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi; Lietuvos verslas, mokslas ir menas tvariai kuria aukštą vertę Lietuvai ir pasauliui; atspari valstybė, konstruktyvi ir įtakinga globalios politikos veikėja; sujungta šalis, darni ir subalansuota plėtra.
Įgyvendinus pirmąją ambiciją, numatoma, kad šalyje veiks tvirtas ir efektyvus valstybės institucijų atskaitomybės modelis, „naują svorį įgaus partnerystės su nevyriausybiniu ir privačiu sektoriais bei bendruomenėmis“.
P. Peleckio / BNS nuotr.
Taip pat siekiama glaudaus viešojo sektoriaus ir mokslinių tyrimų institucijų bei analitinių ir tyrimų centrų bendradarbiavimo, lankstesnio viešojo sektoriaus, tobulesnės teisingumo sistemos, aktyvesnių elektroninių paslaugų.
Siekiant atviro ateičiai ir prasmingam gyvenimui pasirengusio asmens tikslo, vizijoje dėmesys kreipiamas į švietimo sistemos transformaciją.
Jeigu laivas nežino, kur plaukia, tai ten ir atsiduria – nežinioje.
„Tinkamas švietimo finansavimas ir pažangus teisinis reguliavimas leis atnaujinti mokymo metodus ir plačiai diegti pasiteisinusias praktikas, – rašoma dokumente. – Ateities Lietuva investuos į mokytojų rengimą ir nuolatinį mokymąsi. Mokytojais noriai taps įvairių profesijų ir įvairios patirties žmonės.“
„Nauji švietimo metodai ir modernios technologijos padės optimizuoti mokymosi procesą ir leis mokytis pagal savo tempą ir gebėjimus“, – teigiama jame.
Vizijoje numatoma, kad „ateities Lietuva kurs inovacijas ir produktus, kurių geis pasaulio rinka“, bus paisoma „valstybės, visuomenės ir planetos galimybių“.
Nuo politikos dalyvės iki formuotojos
Taip pat siekiama užsienio investicijų didėjimo.
„Lietuva – patraukliausias pasirinkimas regione aukštą pridėtinę vertę kuriančiam tarptautiniam verslui. (...) Verslas, mokslas ir valstybės institucijos greitai reaguos į visuotinius pokyčius ir išnaudos jų atveriamas galimybes“, – nurodoma dokumente.
Jame taip pat pabrėžiama, kad atviras ir sklandus privataus sektoriaus bei mokslo centrų dialogas taps verslo ir inovacijų plėtros pagrindu, „patraukli šalies socialinė ir ekonominė aplinka įkvėps plėtoti profesinę veiklą, kurti verslą ir šeimą, gyventi įdomų bei turiningą gyvenimą“.
Iki 2050 viliamasi, kad Lietuva taps ne tik tarptautinės politikos dalyve, bet ir formuotoja, „kurios balsas tvirtas ir aiškiai girdimas“.
Ateities Lietuva investuos į mokytojų rengimą ir nuolatinį mokymąsi. Mokytojais noriai taps įvairių profesijų ir įvairios patirties žmonės.
„Globalią ateities darbotvarkę kursime vedami Lietuvos interesų ir bendradarbiaudami su tarptautiniais partneriais – ypač ES ir NATO. Lietuva gebės būti lydere ir įtvirtinti savo poziciją“, – tvirtinama vizijoje.
Prognozuojama, kad iki 2050 metų pasaulio populiacija nuo 8 mlrd. išaugs iki 9,8 mlrd., du trečdaliai šio spartaus augimo vyks Afrikos žemyne. Tačiau Lietuvai, kaip ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos regiono šalims, prognozuojamas gyventojų skaičiaus mažėjimas – iki 2,2 milijono.
Dėmesys migracijai
„Norime, kad ateityje žmonės aktyviai ir patogiai gyventų ir kaimo vietovėse, ir didžiuosiuose centruose žmonės. Kiekvienas pilietis, nesvarbu, periferijoje ar didmiestyje kuriantis gyvenimą, gali netrukdomas naudotis kokybiškomis paslaugomis ir mėgautis gamta“, – nurodoma vizijoje.
Ateities Lietuvoje bus palanku kurti šeimą ir auginti vaikus. Šalies vyresnieji ilgiau mėgausis savarankišku gyvenimu.
Siekiant šių tikslų, dėmesys turėtų būti skiriamas subalansuotam ir darniam teritorijų vystymui, sugyvenimui su gamta, geram susisiekimui, tvariai daugiabučių renovacijai.
„Ateities Lietuvoje bus palanku kurti šeimą ir auginti vaikus. Šalies vyresnieji ilgiau mėgausis savarankišku gyvenimu. Išmintinga migracijos ir integracijos politika leis atvykstantiesiems tapti visaverčiais Lietuvos gyventojais“, – įvardijama vizijoje.
Šis dokumentas buvo kuriamas įtraukiant įvairias visuomenės grupes: viešojo sektoriaus, akademinės bendruomenes, nevyriausybines organizacijas. Iš viso dalyvaudami renginiuose arba teikdami savo idėjas prie vizijos kūrimo prisidėjo apie 2,5 tūkst. žmonių.
Kaip nurodė Vyriausybė, Lietuvos ateities vizijos įgyvendinimas yra finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Vasario mėnesio pabaigos duomenimis, vizijos rengimui išleista apie 455 tūkst. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ukrainiečius apgyvendinusiems vilniečiams išmokėta 3,9 mln. eurų kompensacijų
Per dvejus metus ukrainiečius apgyvendinusiems vilniečiams išmokėta 3,9 mln. eurų kompensacijų, antradienį pranešė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“. ...
-
Ministrė Kauno rajone dalyvaus naujo poligono projekto policijos mokykloje pristatyme10
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį lankysis Kauno rajone, Mastaičiuose, kur dalyvaus čia įsikūrusios Lietuvos policijos mokyklos plečiamos pareigūnų rengimo infrastruktūros pristatyme. ...
-
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota neteisėtai į šalį patekti bandžiusių migrantų, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Elektrėnų elektrinėje – kariuomenės SOP pratybos
Lietuvos elektrinės komplekse Elektrėnuose antradienį vyks kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2024“ parodomoji programa. ...
-
Gegužės 28-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gegužės 28-oji, antradienis, 22 savaitė. ...
-
Klaipėdos rajonas pradeda daugiafunkcio centro su mokykla ir darželiu statybas
Klaipėdos rajono savivaldybės investicijos į švietimo įstaigų plėtrą ir toliau auga. Šiandien įkasta simbolinė kapsulė ateities kartoms būsimo daugiafunkcio centro pamatuose Sendvaryje, Trušeliuose. Čia per artimiausius porą m...
-
Uostamiestyje – renginių puokštė: kvies didžiųjų burlaivių lenktynės ir festivaliai7
Pirmą kartą istorijoje Klaipėda taps lenktynių starto uostu birželio 27–30 d. vyksiančioje regatoje „The Tall Ships Races“. Tomis pačiomis dienomis uostamiestis svečius trauks ir į festivalius – čia vyks nematerialaus kultūro...
-
NATO naikintuvai vieną kartą kilo patruliuoti ir du kartus lydėti Rusijos orlaivių
Oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys NATO naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo patruliuoti prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos sienų su Rusija ir Baltarusija bei du kartus – atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pa...
-
Per akciją „Saugom lydeką“ nustatyta 80 šiurkščių žvejybos pažeidimų: žala siekia 41 tūkst. eurų2
Nuo vasario iki balandžio vykdytos akcijos „Saugom lydeką“ metu šalies aplinkosaugininkai nustatė 278 žvejybos pažeidimus, kurių 80 buvo šiurkštūs. Tuo metu akcijos laikotarpiu aplinkai padaryta žala siekia 41,5 tūkst....
-
Atsistatydina Šaulių sąjungos vado pavaduotojas: priežastis – labai gyvenimiška8
Krašto apsaugos ministerija siūlo iš Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vado pavaduotojo pareigų atleisti atsargos majorą Židrūną Šadauskį. ...